Jo teigimu, šalies diplomatinis korpusas galėtų tikrinti įmonių sąžiningumo deklaracijas – jų patikinimą, jog produkcija į trečiąsias šalis gabenama neapeinant sankcijų Rusijai.
„Turime daug atstovų prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, turime atstovybes, ambasadas, galime nueiti ir patikrinti visada toje šalyje. Arba paprašyti kolegų, jei neturime ambasados arba komercijos atašė, ar tikrai turi tas prekes ir kur jos panaudojamos“, – pirmadienį LRT radijui sakė V.Janulevičius.
Konfederacijos prezidentas tikino, jog diplomatinis Lietuvos korpusas – ambasados, prekybos atstovybės, pavyzdžiui, patikrinusios prekių serijų numerius žinotų, per kurias šalis Lietuvos įmonės mėgina apeiti sankcijas Rusijai.
„Jei norime ir eksportuoti, ir surinkti mokesčius, ir turėti užimtumą Lietuvoje, galbūt ir atsiras galimybės skirti kažkiek laiko ne naujų eksporto sričių paieškoms, (...) bet patikrai. Nereikia kasdien kažką tikrinti, bet jei matomi srautai, paimti partiją, pavyzdžiui, gaminių serijinius numerius, sutikrinti ir jei matysime, kad yra apeidinėjama, tada žinosime, kad ši kryptis turi būti uždaryta“, – aiškino LPK vadovas.
Anot V.Janulevičiaus, panaši praktika veikia JAV – pasak jo, šioje šalyje labiau pasitikima verslu ir jo sąžiningumo deklaracijomis, tikrinama, ar prekės panaudotos pagal deklaruotą paskirtį.
„Pasirašai, kad gali nueiti, patikrinti ir pasižiūrėti, ar buvo tos prekės iš tikrųjų nusiųstos tai įmonei ir ar ji panaudojo jas čia. (...) Pats (verslas – BNS) pasirašo“, – teigė jis.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo skubiai sušvelninti ribojimus, kuriems gruodžio pradžioje pritarė Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas.
Ministras Lukas Savickas praėjusią savaitę po susitikimo su verslo atstovais teigė, jog buvo sutarta eksporto ribojimą pakoreguoti – anot jo, tai neturi kenkti aukštos pridėtinės vertės produkcijos eksportuotojams bei kartu nepažeisti sankcijų.
V.Janulevičius pabrėžė, kad eksporto kontrolė turėtų būti vienoda visose Europos Sąjungos šalyse.
Jo teigimu, absoliučią daugumą viso Lietuvos eksporto į trečiąsias šalis sudaro reeksportas, o ne lietuviškų prekių eksportas.
„Jei jau esame pasienio valstybė, tai ne mūsų deklaruotos prekės: tai itališkas vynas, vokiški elektroniniai dalykai, kurie eina į trečiąsias šalis per Lietuvą. (...) Kalbame apie vienodą lygį visoms Europos šalims. Mes neturime būti blogesni. Turime pritraukti kapitalo, surinkti daugiau mokesčių, kad čia būtų investicijos“, – sakė jis.
Pasak V.Janulevičiaus, apie 95 proc. galimai nesąžiningos prekybos sudaro ne gamintojų, o prekybininkų, pavyzdžiui, bendrovių su mažu įstatiniu kapitalu, mažųjų bendrijų veikla.
„Reikia atskirti gamintojus, kurie gyvena dešimtmečiams į priekį, nuo tam tikrų prekybininkų, kurie, pavyzdžiui, tiesiog smulkios įmonės, niekuo nerizikuoja, turi darbuotojus“, – sakė pramonininkų atstovas.
LPK vadovas taip pat skatino didinti sankcijas kontroliuojančių muitinės pareigūnų skaičių, kurių, anot jo, šiuo metu tėra keli.
„Pati Finansų ministerija (nes Muitinė jos pavaldume) turėtų stiprinti šitą aparatą. Dabar daroma labai paprastai: uždrausti, neleisti, nubausti. Jiems paprasčiau, nes žmonių trūksta“, – sakė V.Janulevičius.
Jis taip pat teigė nesuprantantis, kodėl prekių eksportas oru apribotas į Pietų Amerikos šalis, Izraelį Singapūrą ar Taivaną.
„Buvo, aišku, atvejų su precizinėmis metalo apdirbimo staklėmis iš Taivano, kurios pateko į Rusiją ir prisidėjo galimai prie tam tikrų dalykų. Bet kalbant apie Pietų Ameriką, Izraelį, Singapūrą lyg ir nebuvo pastebėta tokių dalykų“, – teigė V.Janulevičius.
Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs krašto apsaugos ministras konservatorius Laurynas Kasčiūnas kalbėjo, jog ribojimai galėtų būti sušvelninti eksportui į Lietuvos partnerių šalis, pavyzdžiui, Taivaną, Singapūrą ar Izraelį, tačiau griežta kontrolė turėtų išlikti kitoms šalims.
„Viešojoje erdvėje yra analitinių straipsnių, kurie pagrindžia, kad net ir tokiose šalyse yra įvairių kanalų, per kuriuos patenka į Rusiją technologijos. Bet tai nereiškia, kad neturime dirbti su tomis šalimis ir neleisti mūsų verslui su jomis prekiauti“ – sakė L.Kasčiūnas.
„Bet Vidurio Azija, Vietnamas yra padidintos rizikos šalys“, – pridūrė jis.
BNS rašė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo skubiai sušvelninti ribojimus, kuriems gruodžio pradžioje pritarė Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas.
