Estijos vyriausybės elgesį su verslu A.Aas neseniai apibūdino labai taikliu palyginimu: dabartinė situacija primena viduramžių kankinimus, kai vyriausybė sako, kad jums vis tiek bus amputuota viena galūnė, bet jūs dar galite nuspręsti, kuri.
O nuo ko gi viskas prasidėjo? Kaip pasakoja A.Aas, Estijos vyriausybė dabar yra priversta nuolat didinti mokesčius, nes šalis keletą metų gyveno ne pagal savo galimybes. Taigi dabar ne tik didinami mokesčiai, bet ir nuolat keičiama nuomonė, kaip dar būtų galima apmokestinti verslą.
Kaip pasakoja A.Aas, Estijos išlaidos jau daugelį metų auga greičiau nei valstybės pajamos. Viešojo sektoriaus atlyginimai ir biurokratija labai sparčiai didėjo. Ir nereikėtų stebėtis, kad dabar valstybės biudžete tokia didelė skylė, kad, nedidinant mokesčių, deficitas siektų 5 proc.
O tuo pačiu metu, kaip ir Lietuva, Estija susiduria su būtinybe didinti išlaidas gynybai.
Liepą pasirašytame Estijos valdančiosios koalicijos gynybos finansavimo plane (tokį priėmė ir Lietuva) numatyta, kad nuo 2025 m. liepos 2 proc. punktais, iki 24 proc., bus keliamas PVM, ir nuo 2026 m. 2 proc. punktais, iki 24 proc., – gyventojų pajamų mokestis. Kartu atsirado nuostata, kad dėl poreikio finansuoti gynybą nuo 2026 m. bent iki 2028 m. pabaigos valstybė rinks 2 proc. mokestį nuo įmonių pelno.
Estija tokio pelno mokesčio iki šiol neturėjo, nes ten veikiančios įmonės apmokestinamos pelno paskirstymo metu, t. y. kai jis išeina iš įmonės, pvz., mokant dividendus.
Verslo atstovai kartu su dalimi Estijos politikų bandė ieškoti alternatyvų, tarp tokių galimybių svarstomas papildomas atlyginimų mokestis tokiu pačiu 2 proc. tarifu arba įmonių turto mokestis. Pagal šį pasiūlymą, šį mokestį arba rinkliavą įmonės mokėtų pateikdamos verslo metų ataskaitą, o jo dydis būtų apskaičiuojamas pagal juridinio asmens balanso dydį.
Estijos darbdavių konfederacijos atstovai sako esą labai nusivylę, nes naujų mokesčių įvedimas labai neigiamai veikia ekonomikos augimą. Estijos ekonomika smunka jau devynis ketvirčius iš eilės.
Pamoka labai skaudi, bet akivaizdi: vyriausybėms negalima leisti išlaidauti virš savo galimybių, nes kitaip procesas tampa nekontroliuojamas ir lieka tik blogi arba labai blogi pasirinkimai.
Stebint Lietuvos rinkiminių pažadų lietų, norisi tikėtis, kad jis neįklampins Lietuvos į panašią situaciją.
Šiandien Lietuvos bankas pateikė gana optimistinę prognozę: kad šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 2,2 proc., 0,3 proc. punkto daugiau nei buvo prognozuota birželio mėn.
Tačiau mes vis dar gyvename aukštų energetinių kaštų, brangaus kapitalo ir rizikingai auginamų atlyginimų sąlygomis. Neatsigauna ir pagrindinės eksporto partnerės, traukiasi investicijos. Šiais metais prognozuojamas investicijų sumažėjimas šalyje net 3,6 procentais.
Tai labai rekomenduoju mūsų politikams pasimokyti iš svetimų klaidų, kaip daro protingi žmonės, o ne įklimpti į nuosavas.
Nes Lietuvos verslas nenori svarstyti, kurią galūnę jiems reikėtų amputuoti: šiuo ekonominiu etapu mums ne tik reikia jų visų, bet praverstų keletas papildomų reikiamam greičiui pasiekti.
