„Ši suma, lyginant su mastu, kuris patiriamas dėl problemų su Kinija, yra nedidelė. Tačiau, manyčiau, kad tai yra pradinis atskaitos taškas, norint pasižiūrėti ir įvertinti, kiek bus įmonių, kurios nori ieškoti naujų rinkų“, – BNS sakė V.Janulevičius.
Jo teigimu, nuo Kinijos nukentėjusiam Lietuvos verslui šiandien reikia apie 300 mln. apyvartinių lėšų.
Kiek anksčiau V.Janulevičius žiniasklaidai teigė, jog kitąmet Lietuvos įmonės dėl Kinijos įvestų apribojimų gali patirti apie 300 mln. eurų nuostolių.
Vyriausybės numatytos lėšos būtų skiriamos verslo konkurencingumui skatinti ir rinkų diversifikavimui. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį teigė, kad 5 mln. eurų bus skirti įmonių produkcijos pristatymui užsienyje, o 1 mln. eurų – produktų sertifikavimo išlaidoms.
LPK prezidentas atkreipė dėmesį, jog svarbu, kokios bus Vyriausybės numatytų lėšų skyrimo sąlygos. Pasak V.Janulevičiaus, pandemijos metu parodos nevyksta, todėl vienintelė galimybė prisistatyti verslui – tiksliniai šalies vadovų vizitai.
„Jeigu (paramos skyrimo – BNS) aprašas bus labai subiurokratintas, (...) tai kad ir kiek lėšų būtų skiriama, nieko neišeis, nes parodos pandemijos metu yra uždarytos. Lieka tik tiksliniai vizitai, todėl aprašai ir turi atspindėti juos kaip galimus“, – tvirtino V.Janulevičius.
Pasak A.Armonaitės, šiuo metu su Europos Komisija taip pat derinamas 130 mln. eurų apyvartinių paskolų paketas.
Dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu ir jo atstovybės atidarymo Vilniuje Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, buvo išbraukusi Lietuvą iš muitinės sistemų.
Taip pat skelbiama, jog Kinija spaudžia užsienio įmones gamyboje nebenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 metų sausio–rugsėjo mėnesiais vien Lietuvos eksportas į Kiniją sudarė 184,6 mln. eurų.
