Tai jis kalbėjo antradienį, ES lyderiams patvirtinus naują atsigavimo fondą ir 2021-2027 metų ES biudžetą.
„Norisi, kad būtų išgirsti visi sektoriai, ne vien pramonė, kad būtų konsultuojamasi su socialiniais partneriais, ne viską nuspręsti už kabineto durų ministerijose“, – BNS sakė V.Janulevičius.
„Iš to ir kyla nesutarimai, priešpriešos, skundai ir tada mes galime ir neįsisavinti tų pinigų arba nenukreipti jų tinkama linkme. Kuo daugiau konsultacijų, tuo tai duotų daugiau galimybių pačiai Lietuvai pasirinkti tą kelią. Diskusijos turi būti su visais“, – svarstė jis
Anot jo, Lietuva turi pasimokyti iš klaidų, kai procesai buvo delsiami, o pinigai galiausiai nukeliaudavo ne ten, kur reikia.
„Mes praeityje turėjome daug praktikos, kai yra didelės sumos, yra praleidžiama pusė laikotarpio, nesusitvarkoma su paraiškomis, o paskui bandoma padaryti paskutinę minutę ir tos investicijos ne visada pakliūva į teisingą kryptį, kuriančią pridėtinę vertę“, – sakė pramonininkų vadovas.
Jis pabrėžia, kad bene svarbiausias dalykas vystantis pramonei yra jos skaitmenizacija, todėl ES orientacija šia kryptimi yra sveikintina.
„Reikia kuo greičiau skaitmenizuoti tradicinę apdirbamąją pramonę į kuriančią aukštesnę pridėtinę vertę. Tai yra produktas, kuris nuo pradžių iki pabaigos yra sukurtas čia, jis turi brendą, už ką mokami papildomi pinigai iš galutinio vartotojo“, – sakė V.Janulevičius.
Anot jo, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, jog dabar yra unikalios sąlygos pasiskolinti pinigus, o tai yra itin aktualu Lietuvai.
„Jeigu mes būsime autsaideris su kapitalo prieiga, tai faktas, kad mes būsime autsaideriai lygiai taip pat pramonėje ir kitose srityse, nes be pinigų verslas negali sukurti pridėtinės vertės“, – sakė LPK prezidentas.
„Čia yra galimybė šiandien turėti nebrangius finansus, išsilyginti ir bandyti pavyti senasias Europos šalis, nes mes esame lankstūs, nedidelė šalis, galinti greitai persiorientuoti“, – pridūrė jis.
Po kelias dienas trukusių derybų ES vadovai antradienio rytą susitarė dėl naujos ilgalaikės finansinės perspektyvos ir ES Atsigavimo fondo.
Iš šio 750 mlrd. fondo, kuris bus suformuotas Europos Komisijai pasiskolinus pinigus rinkose, Lietuvai teko 2,4 mlrd. eurų negrąžintinos paramos, dar 3 mlrd. eurų šalis galės gauti paskolomis.
