Todėl reikia stiprinti pasitikėjimą tarp kompetentingų institucijų, rinkos dalyvių, o kartu didinti visuomenės informuotumą dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo grėsmių. Tai pabrėžė finansų viceministrė Vaida Markevičienė, dalyvavusi „Verslo žinių“ surengtame forume „Baltic AML Forum 2023“ ir diskutavusi su finansų rinkos profesionalais iš 6 šalių.
„Finansų sektorius išgyvena intensyvų skaitmeninės transformacijos laikotarpį, pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo aplinka nuolat keičiasi, nusikaltėliai naudoja naujausias technologijas neteisėtai gautoms lėšoms legalizuoti. Todėl Lietuvos finansų rinkos priežiūros institucijos turi operatyviai ir efektyviai reaguoti į besikeičiančią aplinką, o sėkmė didele dalimi priklauso nuo veiksmingo bendradarbiavimo tarp reguliavimo ir teisėsaugos institucijų, viešojo ir privataus sektorių bei savalaikio keitimosi informacija“, – sako V.Markevičienė.
Ministerija labai palaiko iniciatyvą, kuri leistų finansų įstaigoms dalytis informacija apie klientus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo veiklos prevencijos tikslais. Finansų įstaigoms leidžiant dalytis tokio tipo informacija, įtartiną veiklą ir modelius, būtų lengviau nustatyti ir atlikti tikslesnius rizikos vertinimus.
Iš tiesų, aukšto lygio sėkmingas Lietuvos kompetentingų institucijų bendradarbiavimas vyksta – 2022 metais įsteigta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politikos koordinavimo komisija, vadovaujama Ministrės pirmininkės patarėjo. Komisija rūpinasi strateginiais valstybės tikslais šioje srityje, prevencija ir politikos įgyvendinimu.
Finansų ministerija ėmėsi iniciatyvių veiksmų tose srityse, kuriose reguliavimo patobulinimų reikėjo labiausiai. Pavyzdžiui, 2022 m. Lietuva jau ėmėsi reglamentavimo priemonių kripto turto paslaugų sektoriuje ir sugriežtino reikalavimus kripto paslaugų teikėjams, siekiant mažinti šio sektoriaus keliamas rizikas.
Siekdama įgyvendinti kripto turto rinkų (angl. MiCA) ir lėšų pervedimo reglamentų (TRF) reikalavimus Finansų ministerija rengia 7 įstatymų pakeitimų projektus. Juos įgyvendinus bus užtikrinama neprofesionaliųjų investuotojų aukšto lygio apsauga bei geriau valdomos kripto turto paslaugų teikėjų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos.
Ministerija pernai rudenį kartu su Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centru ir Mykolo Riomerio universitetu inicijavo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos kompetencijų sertifikavimo programą. Tai pirma tokia programa Baltijos šalyse: šiuo metu ją baigė 102 pinigų plovimo prevencijos specialistai, kurie prisidės prie šalies finansų sektoriaus rizikų valdymo užtikrinimo.
Kitas svarbus dalykas, pasak viceministrės, yra naujosios ES kovos su pinigų plovimu institucijos (AMLA) įkūrimas ir būstinės atranka. Lietuva siekia, kad AMLA centras įskurtų Vilniuje ir turi visas galimybes tapti pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centru Europoje.
Mūsų šalis turi sukaupusi institucinę ir reguliacinę patirtį, kuri būtų efektyviai panaudota sprendžiant pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo iššūkius visoje ES, taip pat regione išsiskiriame aukštos kvalifikacijos specialistais.
