„Mes šiek tiek savivaldybių biudžetų augimą panaudojome gynybai finansuoti, bet manau, kad ir valstybės biudžete, ir tuose pačiuose savivaldybių biudžetuose tikrai dar yra ne iki galo per kiekvienus metus panaudojamų lėšų, kurias būtų protinga taip pat nukreipti į gynybą“, – trečiadienį Žinių radijui sakė V.Mitalas.
Pasak jo, būsimose diskusijose dėl mokesčių „laisviečiai“ reikalaus, kad „valstybėje esantys pinigai būtų protingiau perskirstomi ir būtų išnaudotas tas rezervas, kuris dabar nebuvo iki galo išnaudotas“.
V.Mitalo teigimu, gynybos fondo struktūrai „nėra užbrėžtas brūkšnys“, o ieškant būdų, kaip jį papildyti, ateityje reikės mažinti išimtis žemės ūkiui.
„Kai suvažiuoja traktoriai dėl kažkokio dalyko, ko jie patys iki galo nesupranta, tada kai kurie politikai ima ne tik išsigąsti tų traktorių, bet ir jų atsiprašinėti. (...). Šito žanro reikės atsisakyti, įvertinant, kad žemės ūkis yra tarp labai privilegijuotų Lietuvos sektorių“, – kalbėjo V.Mitalas.
„Traktorių suvažiavimui į Vilnių kažkaip reikės atsispirti“, – teigė jis.
V.Mitalas tikisi, kad gynybos fondą papildys galimybė šalies gyventojams ir įmonėms savanoriškai prisidėti prie krašto apsaugos finansavimo: „Galbūt tai lems dar ženkliau, virš 3 proc. šoktelsiančias investicijas į gynybą.“
Vyriausybė birželio pradžioje nepritarė V.Mitalo ir dar beveik 30 Seimo narių siūlymui leisti šalies gyventojams ir įmonėms savanoriškai remti krašto apsaugą.
Finansų ministerija tuomet teigė, kad Vyriausybė ketina pati pasiūlyti priemones, leisiančias įmonėms ir gyventojams savanoriškai bei nuolat aukoti gynybai.
Seimas birželio 20-ąją priėmė gynybos mokesčių paketą, inicijuotą siekiant padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Seimas padidino pelno mokestį bei alkoholio, rūkalų ir kuro akcizus ir priėmė Gynybos fondo įstatymą.
Gynybos finansavimas didinamas siekiant Lietuvos kariuomenėje greičiau išvystyti diviziją, iki 2027 metų priimti Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.
