Rusijos parlamentas oficialiai nustatė kitų metų prezidento rinkimų datą – kovo 17 d. V. Putinas penktadienį pareiškė, kad vėl kandidatuos, o tai gali jį išlaikyti valdžioje bent iki 2030 m.
2,2 trilijono JAV dolerių vertės Rusijos ekonomika, orientuota į eksportą sankcijų bangą įveikė geriau, nei tikėjosi pati Maskva ar Vakarai.
Rusija nukreipė naftos eksportą į tokias šalis, kaip Kinija ir Indija, ir pasinaudojo neskaidria vadinamųjų šešėlinių laivų flotilės nuosavybe, kad apeitų Vakarų nustatytą naftos kainų apribojimą. Lapkričio mėn. pajamos iš energijos šaltinių į Rusijos biudžetą sudarė 961,7 mlrd. rublių (10,41 mlrd. JAV dolerių), palyginti su 425,5 mlrd. sausio mėnesį, rašo „Reuters“.
Naftos, Rusijos ekonomikos gyvybinės jėgos, kainos šiuo metu yra gerokai didesnės už Rusijos fiskaliniam saugumui užtikrinti reikalingas kainas, nors šią savaitę jos nukrito iki penkių mėnesių žemumų.
Atsigaunant pajamoms iš naftos, pagrindinis V. Putino vidaus iššūkis bus kovoti su dideliu darbo jėgos trūkumu, kurį dar labiau padidino praėjusių metų karinė mobilizacija ir šimtų tūkstančių žmonių emigracija po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Kitos ekonominės problemos, tokios kaip silpnas rublis, didelė infliacija ir palūkanų normos, gali sumažinti namų ūkių perkamąją galią, o tai yra ypač opi tema, nes šalis ruošiasi prezidento rinkimams, rašo „Reuters“.
Rusijoje skelbiama, kad nedarbas siekia 2,9 proc., o Maskva skiria fiskalinius išteklius gynybos sektoriui, didindama karinę gamybą. Todėl kituose sektoriuose, pavyzdžiui, informacinių technologijų, trūksta darbuotojų, o tai mažina našumą.
Tai, kad Rusijai reikia daugiau kvalifikuotų darbuotojų, vadovų ir aukštos kokybės inžinierių, kad būtų pasiektas norimas technologinio savarankiškumo lygis gamybos pramonėje, lapkričio mėnesį sakė V. Putino patarėjas ekonomikos klausimais Maksimas Oreškinas.
Po ekonomikos susitraukimo praėjusiais metais, šiais turėtų vėl būti fiksuojamas augimas. Po susitraukimo 2022 m. namų ūkių realiosios pajamos šiais metais turėtų smarkiai atsigauti, tačiau nevienodai įvairiuose sektoriuose ir regionuose, todėl daugelis šeimų bus priverstos taupyti, ypač importuojamoms prekėms, rašo „Reuters“.
Tuo tarpu Rusijos centrinis bankas nuo liepos mėnesio jau priverstas griežtinti pinigų politiką, pakeldamas palūkanų normą 750 bazinių punktų, todėl prognozuojama, kad gruodžio 15 d. bankas vėl padidins palūkanų normą jau iki 16 proc.
Po dviženklės infliacijos 2022 m., šiais metais infliacija turėtų būti apie 7,5 proc., t. y. vis dar gerokai didesnė už banko nustatytą 4 proc. tikslą.
„Tikėtina, kad kitais metais infliacija pasieks 10 proc., nes ekonomika sparčiai auga“, – „Reuters“ kalbėjo „Capital Economics“ vyresnysis besivystančių rinkų ekonomistas Liamas Peachas, atkreipdamas dėmesį į spaudimą darbo užmokesčiui.
„Namų ūkių pajamos labai išaugo, tačiau nemanau, kad tai yra tvaru. Didesnė infliacija reiškia, kad prieš rinkimus namų ūkių pajamos dar labiau "susispaus“, – nurodė jis.
Vis dėlto kol kas infliacijos situacija yra valdoma, ypač kai gyventojai priprato prie reguliaraus kainų augimo, kad ir koks skausmingas jis būtų, rašo „Reuters“.
