Amerikos prekybos rūmų surengtoje verslo konferencijoje finansų ministras Vilius Šapoka užsienio svečiams pristatė verslo galimybes ir ekonominę situaciją Lietuvoje.
„Jei žiūrėtume į ambicingus ES finansavimo planus, tampa aišku, kad šiemet mes investuosime tokį patį kiekį ES investicijų, kaip ir, palyginus, per trejus praėjusius metus iš viso. Tai yra gana daug investicijų, ir dauguma jų jau yra pasirašytos, įsipareigojimai sudaromi“, – sako V.Šapoka.
Taip pat jis pažymėjo, kad šiemet planuojami mokestiniai pakeitimai palies darbuotojų apmokestinimą.
„Dabar esame ties finaline linija ruošiant naujus pasiūlymus mokesčiams ir socialinio draudimo įmokomos. Aišku, kad konsoliduosime socialinio draudimo įmokas darbuotojo ir darbdavio dalyje. Tuo pat metu, manau, mes pasiūlysime įvesti socialinio draudimo įmokų lubas. Ir papildomai diskutuojame, kaip sumažinti mokesčių naštą darbo santykiuose apskritai“, – „Kempinski Hotel Cathedral Square“ vykusiuose verslo pietuose kalbėjo ministras.
Remsis į politinį palaikymą
Nors siūlymas apjungti „Sodros“ įmokas buvo teikiamas ir pernai metų pradžioje, V.Šapoka įsitikinęs, kad šiemet darbuotojo ir darbdavio mokamus mokesčius jau pavyks sujungti.
„Aš esu tikrai tikras jog su tokiu pasiūlymu mes išeisime ir tikiu, kad šiemet pavyks tai padaryti, mes tam ir yra politinis palaikymas. Sistema bus skaidresnė ir aiškesnė iš vienos pusės, taip pat perkeltume bazinę pensiją iš „Sodros“ į valstybės biudžetą ir kartu sumažintume bendramokestinę naštą darbo santykių srityje“, – po konferencijos žiniasklaidai teigia V.Šapoka.
Jis aiškina, kad sprendimas bus kompleksinis, ir artimiausiu metu siūlymus viešai konsultacijai pateiks dirbanti darbo grupė.
Ministras ramina, kad kitokios veiklos formos nepajus mokesčių didėjimo dėl to.
„Na tikrai neturime jokių ketinimų sumažinus su darbo santykiais susijusią naštą tiesiog paimti ir lengva ranka užkrauti dar kažkam kitam. Manome, kad pagrindinis, vis dėlto, reformos šaltinis turėtų būti šešėlinės ekonomikos išskaidrinimas“, – sako V.Šapoka.
Jis akcentavo, kad visuomet buvo ir „Sodros“ lubų šalininkas.
„Taip, aš tai nuosekliai pasisakau už „Sodros“ lubų įdiegimą ir svarstomi įvairūs variantai, ar ten daryti pereinamąjį laikotarpį, ar daryti iš karto kažkokį lygį. Visus taškus artimiausiu metu sudėsime ir pateiksime viešai konsultacijai“, – aiškino ministras ir paminėjo, kad detalės bus pateiktos kovo viduryje.
O šiemet trigubėjančios ES lėšos daugiausia plauks į sritis, susijusias su darbuotojų kvalifikacija.
„Jos turi keliauti į tas sritis, kurios labiausiai turėtų įtakos mūsų produktyvumo augimui. Tai, aš turiu omenyje, žmogiškųjų išteklių gerinimui, akivaizdžiai, yra švietimo sistema, švietimo, verslo ir mokslo bendradarbiavimas, taip pat perkvalifikavimas, sveikata – tai yra tos sritis, kurios būtent orientuotos į žmogiško kapitalo didinimą Lietuvoje“, – aiškino V.Šapoka.
Ekonomikos augimas įsibėgėjo
Konferencijos dalyviams V.Šapoka tikino, kad Lietuvos ekonomika auga „gana gerai“.
„Kaip matote iš rodiklių, ekonomika stipri, kadangi mes augame ne tiek dėl vidinės paklausos, bet augame dėl eksporto, kuris yra solidus. Jis pernai augo daugiau nei 17 proc. ir tęs augimą šiemet. Privačios investicijos pernai augo sparčiau nei anksčiau. Ir tas procesas greitės dėl viešųjų investicijų ir ES investicijų greitesnio įsisavinimo“, – akcentavo V.Šapoka.
Anot jo, vidaus prekių ir paslaugų paklausa augo „per greitai ankstesniais metais“, todėl Finansų ministerija siekia išvengti perkaitimo ir „aktyvavo fiskalines priemones“. Jis paaiškino, kad fiskalinė disciplina – tai pirmąkart Lietuvos istorijoje suplanuotas perteklinis biudžetas, perteklius sieks 0,6 proc. BVP.
„Tai leidžia mums kontroliuoti kaitimą ekonomikos ir mažina infliaciją“, – sako V.Šapoka.
Ministras rūpinasi, kad nedarbo lygis pasiekė istorinius vidurkius žemiau 7 proc., ir tai lemia darbuotojų trūkumą – sparčiai pradėjo augti atlyginimai.
„Kadangi nedarbo lygis gana žemas, tai augina atlyginimus. Tačiau vyriausybė nemiega, mes vertiname priemones, kaip išspręsti šią riboto įdarbinimo problemą“, – sako V.Šapoka.
Finansų ministras tikina, kad investicijų skatinimui Lietuvos Vyriausybė sudarė kone patraukliausias sąlygas visoje Europoje. Tarp siūlomų priemonių – mokesčių lengvatos investuojant į tyrimus ir plėtrą.
„Vyriausybiniu lygmeniu esame dideli fintech industrijos fanai. Per labai trumpą laiką galime tapti greičiausiai augančiu centru“, – sako V.Šapoka ir akcentavo, kad Lietuva sieks būti pirmajame „Doing Business“ indekso dešimtuke.
Kol kas optimistiškiausias analitikas – augsime 4 proc.
Banko „Citadele“ grupės ekonomistas Martinsas Abolinsas vertina, kad ekonomikos augimas Baltijos šalyse šiemet pasieks net 4 proc., tai daugiau nei iki šiol prognozavo dauguma ekonomistų. Tiesa, Lietuvoje ekonomika auga kiek lėčiau nei Latvijoje ir Estijoje.
„Šiuo metu Baltijos regione stebime sparčiausią ekonomikos augimą per pastaruosius penkerius metus. Pozityvias tendencijas matome daugelyje sektorių, taip pat auga užimtumas ir darbo užmokestis. Šias tendencijas lėmė palanki pasaulio ekonomikos padėtis ir ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimas. Kalbant apie šiuos metus, manau, kad pozityvios ekonomikos tendencijos išliks ir galima tikėtis, kad BVP augimas Baltijos šalyse pasieks 4 proc.“, – sako M.Abolinsas.
Anot jo, pasaulio ekonomika išliks Baltijos regiono lokomotyvu.
„Ekonomika Europoje yra pasiekusi aukščiausią tašką per pastaruosius septyniolika metų, pasaulinė prekyba toliau stabiliai auga, o praėjusį mėnesį Tarptautinis valiutos fondas dar kartą padidino šių metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę iki 3,9 proc. Tai gera žinia gamybos pramonei, kurioje tikimasi 5-7 proc. augimo, nors didelio produktyvumo išnaudojimas ir mažos investicijos į gamybą gali sukelti problemų“.
Pasaulinės tendencijos išlieka palankios ir IT sektoriuje, ir į eksportą orientuotoms paslaugoms, kuriose ir toliau stebėsime spartų augimą, o ES struktūrinių fondų investicijų atsigavimas paskatins statybų sektoriaus augimą, kuris greičiausiai bus didesnis nei BVP.
Trumpuoju laikotarpiu didžiausią pavojų Baltijos regionui kelia išorės veiksniai, ypač galimi netikėti finansiniai ar geopolitiniai sukrėtimai, darantys įtaką regioninei ar pasaulinei ekonomikai, vertina analitikas.
„Tuo tarpu svarbiausia vidaus grėsmė yra susijusi su darbuotojų trūkumu, kurį lemia emigracija, nepalanki demografinė situacija ir mažėjantis nedarbas. Darbuotojų trūkumas tampa didžiausiu iššūkiu mažus atlyginimus galinčioms pasiūlyti įmonėms ar mažo produktyvumo sektoriams Baltijos regione. Bet iš kitos pusės šie iššūkiai kartu bei palanki makroekonominė turi paskatinti investuoti į produktyvumo didinimą ir inovacijas“, – tikina M.Abolinsas.
Šiuo metu ekonomistų prognozės svyruoja apie 3,1 proc. BVP augimą Lietuvai 2018-aisiais. Latvijai prognozuojamas 3,7 proc. augimas, o Estijai – 3,2 proc.
