2018 m. Lietuvoje veikė apie 170 FinTech įmonių (2017 m. jų buvo 117). Dirbančiųjų šiame sektoriuje skaičius per metus padidėjo 700 – iki 2,6 tūkst. Iš apžvalgos matyti, kad net 70 proc. visų šalyje veikiančių FinTech įmonių yra įsteigtos Lietuvoje, kitų įmonių būstinės yra Europoje ir už jos ribų – Izraelyje, Singapūre ir Honkonge. 96 proc. Lietuvoje veikiančių FinTech bendrovių kaip savo tikslinę rinką mato Europą, be to, daugiau nei trečdalis orientuojasi į Aziją, ketvirtadalis – į JAV.
Apie pusė šalyje įsikūrusių FinTech įmonių vykdo mokėjimų veiklą, 80 proc. apklaustųjų teikia savo paslaugas verslo klientams.
Apie pusė šalyje įsikūrusių FinTech įmonių vykdo mokėjimų veiklą, 80 proc. apklaustųjų teikia savo paslaugas verslo klientams, rodo „Investuok Lietuvoje“ ir „Rise Vilnius“ atlikta apklausa.
FinTech įmonių Lietuvoje pavyzdžiai:
Be to, nepaisant populiarios nuomonės, jog FinTech yra kriptovaliutų verslas, tik 5 proc. apklaustų įmonių pritraukė lėšas virtualiojo turto žetonų platinimo (ICO) būdu. Daugiau kaip pusės apklaustų įmonių pagrindinis finansavimo šaltinis yra jų generuojamos pajamos, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Apžvalgos pristatyme dalyvavęs V.Šapoka nepraleido progos pagirti Vyriausybės, kuri esą sukūrė palankią terpę FinTech įmonių plėtrai.
Pokyčių planuojame ir ateityje, siekdami Lietuvą paversti regioniniu FinTech centru, – kalbėjo V.Šapoka.
„Spartėjant technologijų plėtrai, mūsų, kaip Finansų ministerijos, tikslas yra rasti pusiausvyrą tarp greičio bei saugumo ir kurti tokią reguliacinę aplinką, kuri būtų palanki tiek verslui, tiek Lietuvos gyventojams. Praėjusiais metais tą padaryti pavyko puikiai. Pokyčius įvertino ne tik ekspertai, bet, svarbiausia, ir didelės tarptautinės įmonės, pasirinkusios Lietuvą dėl pažangios teisinės aplinkos ir palankių sąlygų augti. Pokyčių planuojame ir ateityje, siekdami Lietuvą paversti regioniniu FinTech centru“, – penktadienį džiūgavo finansų ministras Vilius Šapoka ir vardijo, ką FinTech įmonių naudai nuveikė valdžia.
Sausį Vyriausybė pritarė priemonių planui, kuriuo siekiama skatinti finansinių technologijų sektoriaus plėtrą. Jame numatoma toliau gerinti teisinę aplinką, didinti FinTech produktų ir paslaugų paklausą, ypač daug dėmesio skirti rizikoms (galimam pinigų plovimui, terorizmo finansavimui, pažeidimams, susijusiems su vartotojų apsauga) valdyti.
Šiemet numatyta tobulinti asmens tapatybės nustatymo būdus, įsteigti tarptautinį 16+1 šalių FinTech koordinavimo centrą, parengti ekosistemos, skirtos atsiskaityti negrynaisiais pinigais ugdymo įstaigose, koncepciją ir kiti darbai.
Lietuvos bankas praėjusiais metais įdiegė išmaniąją e. licencijavimo priemonę, kuri potencialiems finansų rinkos dalyviams leidžia nuotoliniu būdu greičiau, paprasčiau ir pigiau pateikti paraišką gauti licenciją.
„Lietuva iki šiol neturėjo konkrečios verslo šakos, kuri būtų šalies vizitinė kortelė pasaulyje. FinTech įmonės turi potencialo sukurti Lietuvoje elitinį 5 000 talentų klasterį su tarptautiniais atlyginimais ir didžiule nauda valstybės biudžetui, – kalbėjo M.Katinas.
FinTech įmonės savo sprendimus gali juos išbandyti Lietuvos banko bandomojoje finansinių inovacijų aplinkoje (angl. regulatory sandbox), o jau netrukus specialioje technologinėje platformoje – ir blokų grandinės (angl. blockchain) technologija pagrįstas paslaugas.
Renginyje džiaugtasi, kad Lietuva susidomėjo ir visame pasaulyje žinomos įmonės – „Google“, „Revolut“, „TransferGo“, „InstaReM“.
„Lietuva iki šiol neturėjo konkrečios verslo šakos, kuri būtų šalies vizitinė kortelė pasaulyje. FinTech įmonės turi potencialo sukurti Lietuvoje elitinį 5 000 talentų klasterį su tarptautiniais atlyginimais ir didžiule nauda valstybės biudžetui. Jau dabar esame patrauklūs itin inovatyvioms įmonėms iš Izraelio, JAV, Jungtinės Karalystės, Singapūro ir kitų pasaulinio lygio technologinių centrų. Svarbiausia neprarasti šios krypties ir toliau tobulėti. Tai mūsų galimybė pirmauti pasauliniu lygiu“, – renginio metu išplatintame pranešime cituojamas „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas.