Trečiadienį paskelbta apie „Google“ sprendimą mokėjimų paslaugas teikti per Airijoje įsteigtą bendrovę, nors tam tikslui Lietuvoje įsteigta „Google Payments Lithuania“ jau buvo gavusi platesnę e.pinigų licenciją, čia buvo įneštas 2,4 mln. eurų kapitalo.
Finansų ministras V.Šapoka vertina, kad „Google“ sprendimas labiausiai susijęs su „Brexit“ procesais, tačiau Lietuvos pralaimėtą konkurencinę kovą siūlo vertinti kaip signalą, kad Lietuvai dar reikia pasitempti.
„Labai svarbus platesnis kontekstas. Praktiškai kiekvieną savaitę susitinku su skirtingų šalių finansų ministrais, tai konkurencija dėl investicijų aukštų technologijų srityje, garsių prekės ženklų srityje, ji tikrai yra labai arši. Ir tų veiksnių, kurie lemia, ar pasirenkama viena, ar kita šalis, jų tikrai yra nemažai – tai ir mokestinė aplinka, reguliavimo aplinka, politinis stabilumas. Kuris iš tų veiksnių buvo lemiamas šiuo atveju, manau, reikėtų klausti paties investuotojo“, – 15min komentavo V.Šapoka.
Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuva dvejus metus kryptingai dirbo tam, kad taptų finansinių technologijų centru.
„Lietuva tikrai padarė daug, atsirado daug naujų rinkos žaidėjų. Bet, kita vertus, šitą „Google“ žingsnį turėtume įvertinti kaip signalą, kad darbus, kuriuos esame suplanavę būtent finansinių technologijų srityje, juos turime daryti greitai, kad tie sprendimai nestrigtų nei Seime, nei kažkur kitur“, – sako V.Šapoka.
Daug nepadarytų namų darbų
Ministras paaiškina, kad parengtame finansinių technologijų sektoriaus plėtros priemonių plane numatyti konkretūs žingsniai, kuriuos reikia atlikti.
„Planas yra periodiškai atnaujinamas, daug institucijų dirba ties konkrečiais žingsniais, na ir tų žingsnių tikrai yra numatyta labai daug, juos darome tikrai sparčiai. Europos Komisija išskiria Lietuvą kaip pavyzdį būtent viešosios politikos srityje, būtent finansinių technologijų srityje, tai aš manau, kad turime tęsti tai, ką esame pradėję, ir sekti situaciją, ką daro kitos šalys. Ir labiau susitelkti“, – sako V.Šapoka.
Seime įstrigo pataisos dėl vairuotojo pažymėjimo, išduoto bet kurioje Europos Sąjungos (ES) šalyje, prilyginimo dokumentui, pagal kurį nustatoma asmens tapatybė, dėl to Jungtinės Karalystės finansinių technologijų bendrovės negali paprastai perregistruoti klientus į Lietuvą – privalo pareikalauti paso.
„Pagrindinė finansinių technologijų nauda Lietuvai – tai yra naujos gerai apmokamos darbo vietos, aukštesnė pridėtinė vertė Lietuvos ekonomikai, ir tai gali tapti rimta šalies vizitine kortele pasaulyje, kad Lietuva labai aiškiai eina link aukštųjų technologijų valstybės statuso. Tai gali paskatinti imti pavyzdį ir kitus sektorius. Galų gale, tai gali pritraukti dar daugiau investicijų į Lietuvą“, – vardija V.Šapoka.
Jis patikina, kad Lietuva gali suvaldyti su finansinėmis technologijomis kylančias naujas rizikas ir tam reikalingi ištekliai būtų skirti, konkrečiai rizikos valdymui, anot jo, buvo pasirašytas ir tarpinstitucinis memorandumas.
„Plečiantis finansinių technologijų sektoriui yra reikalingi papildomi pajėgumai tiek Lietuvos bankui, tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Tai aš manau, kad tai labai natūralus procesas – kuo daugiau tokio verslo turime, tuo mes turime adekvačiai skirti resursų, kad visos rizikos būtų suvaldytos“, – sako V.Šapoka.
Paklaustas, kaip vertina iš Seimo pasigirstančią kritiką atskirų finansinių technologijų kompanijų atžvilgiu, V.Šapoka tikino, kad institucijos turi pateikti atsakymus.
„Aš manau, kad kiekvienas Seimo narys gali kelti klausimus, į visus klausimus turi būti atsakyta, abejonės išsklaidytos. Aš manau, kad visos institucijos Lietuvoje, kurios susijusios su finansų sektoriumi Lietuvoje, tuos atsakymus ir teikia“, – sako V.Šapoka.
