Likus vos dviem savaitėmis iki 2020 metų, vis dar neaišku, kokius naujus mokesčius gyventojai ir verslas mokės nuo kitų metų.
Vienas po kito Seimo nariai mokesčių projektus koreguoja, pildo, keičia ir vėl traukia iš stalčių jau atmestus variantus. Visgi panašu, kad stambios prekybos mokestis bus nukeltas ateičiai, bankų turto apmokestinimą pakeis papildomas bankų pelno mokestis, o už taršius automobilius gyventojai jau kitąmet mokės pirmą kartą registruodami arba perregistruodami automobilius. Tiesa, vis dar neaišku, ar taršos mokestis bus įvestas nuo sausio 1 dienos ar vėliau.
Vyriausybė pajamas iš visų šių mokesčių yra įtraukusi į 2020 metų valstybės biudžetą. Tačiau Seimo nariams vis dailinant mokesčių projektus, traukiasi ir iš šių mokesčių planuotos įplaukos į biudžetą.
Patobulinusi pirminį 2020 metų valstybės biudžeto projektą Vyriausybė pajamas iš planuotų mokesčių sumažino 80 mln. eurų. Seimui antrą kartą apsvarsčius biudžetą, pajamas tenka mažinti ir vėl.
Jei nebūtų priimtas prekybos mokestis, biudžeto pajamos, palyginus su Vyriausybės patikslintu biudžetu, sumažėtų 14,5 mln. eurų.
Finansų ministras Vilius Šapoka 15min sakė, kad priėmus šiuo metu Seimo narių siūlomus mokestinius pakeitimus, valstybės biudžeto pajamos sumažėtų apie 20 mln. eurų.
„Jei nebūtų priimtas stambios prekybos mokestis, valstybės biudžeto pajamos, palyginus su Vyriausybės patikslintu 2020 m. biudžetu, sumažėtų 14,5 mln. eurų. Dėl siūlomos finansų rinkų dalyvių mokesčio alternatyvos pajamos būtų mažesnės apie 5,7 mln. eurų“, – 15min sakė V.Šapoka.
Tiesa, greičiausiai Vyriausybei teks mažinti ir planuotas įplaukas iš automobilių taršos mokesčio. Planuota, kad mokestis įsigalios sausio 1 dieną ir atneš 26 mln. eurų pajamų į biudžetą. Visgi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė siūlo taršių automobilių mokesčio įstatymo, jei jis būtų priimtas, įsigaliojimą atidėti iki balandžio.
Siūlys įšaldyti išlaidas
Paklaustas, iš kokių šaltinių bus rasta papildomų 20 mln. eurų, jeigu įsigaliotų aptarti mokestiniai variantai, finansų ministras tvirtino, kad turės būti šaldomas išlaidų augimas. Visgi konkrečių šaltinių V.Šapoka neįvardijo.
„Neužbėkime įvykiams už akių – svarbūs balsavimai nėra pasibaigę, pavyzdžiui, dėl taršos mokesčio. Kaip ne kartą sakiau – jei mažinamos pajamos, turi būti šaldomas išlaidų augimas. O dėl konkrečių sričių savo pasiūlymus pateiksime po to, kai Seime bus priimti galutiniai sprendimai dėl mokestinių pokyčių“, – sakė V.Šapoka.
Pertekliaus mažinti nesutiks
Antradienį Seimui svarstant patobulintą 2020 metų valstybės biudžeto projektą, valdantieji prakalbo apie galimybę sumažinti suplanuotą viešųjų finansų perteklių. Vyriausybė teikia biudžetą su 0,2 proc. viešųjų finansų pertekliumi.
„Valstietis“ Tomas Tomilinas teiravosi finansų ministro, kas nutiktų, jeigu Seimas išdrįstų koreguoti suplanuotą 0,2 proc. viešųjų finansų pertekliaus procentą ir koks būtų tokių korekcijų derinimo su Europos Komisija procesas.
Apie tai užsiminė ir „valstietis“ Valius Ąžuolas, pabrėžęs, kad nepaisant to, kaip keisis finansų perteklius, 2020 metų biudžetas bus priimtas.
Tuo tarpu V.Šapoka 15min tvirtino, kad 0,2 proc. valdžos sektoriaus perteklius nuo BVP yra riba, kurios negalima peržengti.
Seimo nariams niekada nepritrūks fantazijos, kur padidinti išlaidas. Ypač prieš rinkimus. Bet viskam yra ribos. Ši riba baigiasi ties 0,2 proc.
„Tai raudona riba, kurios nevalia peržengti nei Vyriausybei, nei Seimui, nei Prezidentūrai. Todėl, kad tai pažeistų fiskalinės drausmės reikalavimus, įtvirtintus Konstituciniame įstatyme.
Suprantama, kad Seimo nariams niekada nepritrūks fantazijos, kur padidinti išlaidas. Ypač prieš rinkimus. Bet viskam yra ribos. Ši riba baigiasi ties 0,2 proc. (valdžios sektoriaus perteklius nuo BVP). Raginimai nesilaikyti fiskalinės drausmės yra žaidimas“, – sakė ministras.
