„Palaikome Vokietijos ir Prancūzijos norą stiprinti konkurencingumą, konvergenciją, stabilumą ir investicijas į inovacijas. Tačiau nesame įsitikinę dėl šių šalių siūlomo kurti atskiro Euro zonos biudžeto naudos. Juk tai, kas svarbu Europos Sąjungai, svarbu ir euro zonai bei atvirkščiai, todėl čia neturėtų būti takoskyros. Juolab, kad kiekvienam naujam biudžetui turės būti rasti finansavimo šaltiniai“, – komentare BNS sakė V.Šapoka.
Jo nuomone, pasiūlymas dėl euro zonos biudžeto turėtų būti vertinamas ilgamečio bendrijos biudžeto derybų kontekste.
„Šis dviejų šalių pasiūlymas turi būti vertinamas visų derybų dėl naujos Daugiametės finansinės programos biudžeto kontekste ir, siekiant didinti euro zonos patrauklumą, į diskusijas turi būti įtrauktos visos valstybės narės“, – teigė finansų ministras.
„Svarstant dėl euro zonos biudžeto, esminiai klausimai yra jo tikslas, pridėtinė vertė ir finansavimo šaltiniai“, – pridūrė jis.
„Svarstant dėl euro zonos biudžeto, esminiai klausimai yra jo tikslas, pridėtinė vertė ir finansavimo šaltiniai“, – pridūrė jis.
Antradienį susitikę Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sutarė, kad sudaryti bendrą euro zonos biudžetą.
Tądien E.Macronas tikėjosi, jog euro zonos biudžeto projektas bus įgyvendintas iki 2021 metų. Jis atsisakė atskleisti, kokio dydžio būtų siūlomas biudžetas ir pridūrė, kad šis klausimas būtų sprendžiamas kartu su kitomis euro zonos narėmis.
A.Merkel tada tvirtino, kad euro zona taip pat turės aptarti, kaip siūlomas biudžetas bus finansuojamas. Vokietijos kanclerė svarstė, kad biudžetą būtų galima rinkti per reguliarias atskirų valstybių įmokas arba apmokestinant finansinius sandorius.
E.Macronas iš pradžių siūlė, kad euro zonos biudžetas siektų kelis šimtus milijardų eurų, bet A.Merkel neseniai interviu užsiminė, jog siūlomas biudžetas turėtų būti gerokai mažesnis nei siūlo Prancūzijos prezidentas.
