Kaip po Vyriausybės posėdžio sakė V.Šapoka, pritardamas minėtam planui ministrų kabinetas priėmė tikrai svarbų sprendimą.
Po to, kai buvo pateiktas pirminis vadinamojo Ateities ekonomikos DNR plano pasiūlymas, pasak finansų ministro, sulaukta per 100 pasiūlymų už daugiau kaip 1 mlrd. eurų.
Jis teigė, kad iš jų buvo atrinkti patys svarbiausi ir efektyviausi sprendimai Lietuvai už 400 mln. eurų.
Iš viso investicijoms numatyta skirti 2,2 mlrd. eurų.
„Pagrindinės kryptys, priminsiu, išliko nepakitusios – tai investicijos į žmogiškąjį, į ekonomikos skaitmeninimą, taip pat investicijos į ekonominę infrastruktūrą, į inovacijas ir mokslinius tyrimus ir, žinoma, į klimato kaitą ir energetiką“, – komentavo V.Šapoka.
Pagrindinės kryptys, priminsiu, išliko nepakitusios – tai investicijos į žmogiškąjį, į ekonomikos skaitmeninimą, taip pat investicijos į ekonominę infrastruktūrą, į inovacijas ir mokslinius tyrimus ir, žinoma, į klimato kaitą ir energetiką.
Pavyzdžiui, tarp naujų projektų investicijų į žmogiškąjį kapitalą dalyje, anot ministro, – regioninio planavimo kompetencijų ugdymas, finansinis ir skaitmeninis raštingumas, kūrybinių partnerysčių plėtra švietime.
Inovacijų ir mokslinių tyrimų srityje – inovacijų diegimas valdant greitosios medicinos pagalbos srautus, sveikatos duomenų atvėrimas inovatyviems produktams ir paslaugoms kurti, infekcinių ligų klasterio kūrimas.
„Ne mažiau svarbu ne tik vizija, ne tik pačios idėjos ir priemonės, bet ir įgyvendinimas. Tai tikrai peržiūrėtas valdymo modelis, sustiprintas ne tik monitoringas, bet ir pats sprendimų priėmimas ir strateginis projektų valdymas. Finansų ministerija skelbs viešai ir teiks duomenis Vyriausybei kiekvieną mėnesį apie pažangą įgyvendinant penkis numatytus tikslus“, – dėstė V.Šapoka.
Sulaukė kritikos
Investicijų į žmogiškąjį kapitalą sektoriui įgyvendinant šį planą, kaip nurodė V.Šapoka, numatyti 757 mln. eurų.
„Tai tikrai didelė suma ir inovatyvūs projektai“, – kalbėjo ministras.
Anot finansų viceministrės Loretos Maskaliovienės, žmogiškasis kapitalas – tai ne tik švietimas, bet ir mokymasis visą gyvenimą, perkvalifikavimas.
„Papildomai prie žmogiškojo kapitalo dar yra ir investicinė dalis – inovacijų ir moksliniams tyrimams. Dalis iš jų taip pat yra į švietimo infrastruktūrą“, – sakė ji.
Šis paketas sulaukė kritikos, nes tik nedidelis procentas jo sudaro investicijos į žmogiškąjį kapitalą.
„Visuomet galima sakyti per maža arba per didelė, čia priklauso nuo požiūrio kampo. Aš siūlau šių penkių tikslų tarpusavyje nepriešinti, nes tam, kad išnaudotumėme dabartinę situaciją tam, kad prisitaikytume ir išeitume iš šitos krizės stipresni, turime dirbti penkiomis kryptimis“, – mano V.Šapoka.
Visuomet galima sakyti per maža arba per didelė, čia priklauso nuo požiūrio kampo. Aš siūlau šių penkių tikslų tarpusavyje nepriešinti.
Jo teigimu, tos pačios investicijos į infrastruktūrą, gali būti suprantamos labai skirtingai.
„Galima pavadinti betonu visas naujausias laboratorijas, klasterius, o galima nesuprimityvinti ir tikrai pasidžiaugti, kad yra reikalas investuoti ir į tokį betoną, jeigu norime, kad mokslas būtų Lietuvoje“, – spaudos konferencijoje po Vyriausybės posėdžio kalbėjo finansų ministras.
Įgyvendinimas – per pusantrų metų
Anot V.Šapokos, trečiadienį Vyriausybė ne tik priėmė minėtą planą, bet ir numatė artimiausius tikslus jį įgyvendinant.
Iki birželio 12 dienos Finansų ministerija turi pristatyti planą kitoms ministerijoms, turės pateikti plano įgyvendinimo aprašas, kuriame detalizuota, kaip efektyviai investuoti.
„Ir visos tos priemonės turi būti ir pradėtos, ir įgyvendintos per ateinančius pusantrų metų“, – sakė finansų ministras.
Ir visos tos priemonės turi būti ir pradėtos, ir įgyvendintos per ateinančius pusantrų metų.
V.Šapokos teigimu, taip pat yra numatytas 200 mln. eurų rezervas. Esą galima subrandinti idėjas, pateikti siūlymus ir prisidėti prie penkių tikslų įgyvendinimą.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė prognozę, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas šiemet gali smukti 10 procentų.
Tiesa, organizacija gyrė Vyriausybę dėl pagalbos ekonomikai paketo.
V.Šapoka aiškino, kad prognozes teikia ir kitos organizacijos, institucijos.
Tačiau esant tokiam dideliam neapibrėžtumui, anot ministro, tai daugiau scenarijų numatymas nei metodologiškai pagrįstas prognozavimas.
Jis tikino, kad Finansų ministerija dar birželį atnaujins savo prognozes.
„Kadangi EBPO tas prognozes darė dar neįvertinusi šio plano, tai, manau, kad situacija gali būti geresnė. Bet kalbant bendrai, neapibrėžtumas yra didžiulis ir visos prognozės turi būti labai operatyviai peržiūrimos. Kaip seksis valdyti pandemiją tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, kol kas niekas tiksliai pasakyti negali“, – teigė V.Šapoka.
Neapibrėžtumas yra didžiulis ir visos prognozės turi būti labai operatyviai peržiūrimos.
