„Šitoje vietoje aš remiuosi savo analitikų komanda, kurių nuomonė sutampa su EBPO. Įvedant šiuo metu progresinius mokesčius, tikėtina, kad žala nusvertų galimą naudą, o tai užprogramuota mūsų pajamų struktūroje. Tiesiog vienas pavyzdys – žmonių, uždirbančių daugiau nei 4 tūkst. eurų, yra 0,8 proc.“, – antradienį SEB banko ekonomikos prognozių pristatyme sakė V. Šapoka.
Anot jo, įvedus progresinius mokesčius, šalyje nebūtų surenkama daugiau lėšų.
„Šioje vietoje tikėtis, jog mes surinksime žymiai daugiau pajamų ir išspręsime skurdo ar pajamų nelygybės klausimą, yra iliuzija, simbolis, nieko daugiau. Net pasižiūrėjus į mokestines priemones, kiek jos lemia pajamų nelygybės mažinimą, tai lemia tik keliolika procentų“, – tikino finansų ministras.
Jis skeptiškai vertino galimybę progresyvumą įvesti mažinant mokesčius mažiausiai uždirbantiems, pajamų trūkumą kompensuojant nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčiais.
„Ar tikrai NT mokesčio įvedimas kartu su automobilių mokesčiu išsprendžia problemas ir tikrai įvyksta perskirstymas tarp daugiau pajamų turinčių ir mažiau turinčių? (...) Jeigu tikrai būtų padaromas visuotinis NT apmokestinimas, iš esmės transfero iš daugiau uždirbančių mažiau uždirbantiems neįvyktų“, – sakė V. Šapoka.
Anot jo, tikriausiai būtų gautos nedidelės įplaukos iš NT mokesčio, o jeigu norima gauti daugiau mokestinių pajamų, šio mokesčio tarifas turėtų būti trigubai didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis.
„Tai nėra kažkokia panacėja“, – tikino V. Šapoka.
Jis pabrėžė, kad mažiausiai uždirbančiųjų pajamų apmokestinimas ir taip turėtų mažėti.
