– Ministre, kada pateiksite naują biudžetą ir kaip jis atrodys?
– Biudžetą kaip ir kasmet Seimui pateiksime spalio viduryje, kaip ir numato teisės aktai. Kalbant apie biudžetą, šiuo metu labai svarbu suprasti, kokioje situacijoje esame.
Viena vertus, naujausi duomenys rodo, kad Lietuva gerai tvarkosi su ekonomikos šoku. Bet. Kitas dalykas, pandemija nėra pasibaigusi, pasaulinė ekonominė krizė nėra pasibaigusi, efektyvių vaistų ir vakcinos dar nėra. O ką tai reiškia – tai reiškia, jog padėtis iš tiesų yra labai neapibrėžta. Esant tokiai smarkiai neapibrėžtai situacijai, turime būti tikrai atsargūs. Dėl to, tokiais atvejais reikia pasirūpinti pažeidžiamiausiais sluoksniais, pristabdyti kitų ne pirmo būtinumo išlaidų augimą.
Tačiau kiekviena krizė atveria ir galimybes – privalome jas išnaudoti, ir privalome investuoti į ateitį, inovacijas ir stengtis per trumpą laiką pakeisti mūsų ekonomikos struktūrą, kuri kurtų žymiai daugiau pridėtinės vertės.
Šiuo metu investuoti į ateitį yra mažiau rizikinga, negu kad neinvestuoti visiškai. Labai svarbu galvoti apie tolesnę ateitį ir kuo greičiau pakeisti valstybės skolos trajektoriją. Kitaip tariant – grįžti į skolos mažėjimo tendenciją. Tai tokios pagrindinės yra biudžeto kryptys, nuo jų tikrai nenukrypsime ir, kaip ne kartą esu žadėjęs, pateiksime saugų biudžetą.
– O saugus – ką tai reikš skaičiais?
– Šiuo metu dar laukiame galutinių ekonominių projekcijų, jas skelbsime maždaug rugsėjo viduryje. Tai taip pat turės įtakos biudžetui. O kalbant apie saugumą, kaip ir minėjau, turime būti atsargūs. Dėl to išlaidų didinimas įmanomas tik labai pasvertas, tik kuomet kalba eina apie pažeidžiamiausius visuomenės sluoksnius. Turime pristabdyti nebūtinų išlaidų augimą ir turime numatyti lėšas investicijoms į ateitį, į inovacijas.
Dėl to ir buvo parengtas ateities ekonomikos „DNR planas“. Jo pagrindinė mintis yra ta, jog esant dabartinei situacijai ES nori susigrąžinti strateginę autonomiją daugely sričių, tokių kaip sveikatos sektorius, nori sutrumpinti vertės grandines gamyboje, palankus momentas spartinti skaitmenizaciją, ir tas investicijas kurios yra susiję su klimato kaita.
Tai yra šansas Lietuvai, atsižvelgiant į jos veržlumą, lankstumą, gebėjimą greitai prisitaikyti ir priimti greitus sprendimus – išeiti iš krizės stipresnei, nei buvo iki jos.
– Tai kažkokių skaičių negalite įvardyti? Kokio deficito tikitės, kiek skolintis reikės? Kokią situaciją atras būsima nauja ar galbūt ir ta pati Vyriausybė?
– Kalbant bendrai apie viešuosius finansus, dalis išlaidų bus finansuojamos skolintomis lėšomis, kadangi atsigavimas užtruks. Dėl to bus numatomas biudžeto deficitas, bet jis bus sveiko proto ribose tam, kad iš tiesų skolos ir BVP santykis kuo greičiau galėtų pakeisti trajektoriją ir grįžti į mažėjimo tendenciją.
Ir, kaip minėjau, pagrindiniai elementai: prioritetas – pažeidžiamiausiems, išlaidų, kurios nėra būtinos, įšaldymas, investicijos į aukštą pridėtinę vertę.
– Jūs geriausiai jaučiate finansinio gyvenimo pulsą – kaip šiuo metu kinta biudžeto pajamos, išlaidos? Kaip vertinate čia patirtą šoką?
– Šokas iš tiesų, galima sakyti, kad buvo didelis. Ir pagrindinė užduotis tiek Lietuvai, tiek kitoms šalims – kokių veiksmų imtis tam, kad kuo greičiau būtų pradedama lipti iš duobės. Tai kitų šalių kontekste, šiuo metu ekonominė situacija Lietuvoje yra viena iš geriausių visoje ES. Netrukus skelbsime naują ekonomikos scenarijų ateičiai ir ten atsispindės, kad šiemet ekonomikos smukimas nebus labai reikšmingas, ir tikimės greito atsigavimo.
Matome tolesnius signalus dėl spartaus ir laipsniško ekonomikos atsigavimo: tiek iš vidaus vartojimo, tiek iš eksporto duomenų. Būtina paminėti bene geriausius verslo ir vartotojų lūkesčius. Tai atsispindi ir valstybės pajamų dalyje. Matome tikrai gerėjantį rezultatą, tačiau situacija įvairiuose sektoriuose yra labai netolygi.
Labiausiai pažeisti tie sektoriai, kurie susiję su socialiniu kontaktu, tačiau kai kurios nišos, kurios susijusios su finansinių technologijų sektoriumi ar skaitmeninėmis paslaugomis, kai kur netgi matome aktyvų šuolį.
– Ar aukšti lūkesčiai adekvatūs, turint omenyje pasaulinę situaciją, globalios rinkos iššūkius? Ar vartotojai dėl to nepatirs antausio vėliau?
– Tiek valstybė neapibrėžtoje situacijoje yra atsargi ir elgiasi atsakingai, lygiai taip pat ir vartotojai turėtų būti atsargūs valdydami savo šeimos finansus. Kalbant apie verslą, tai tikrai ir metas ieškoti naujų nišų, perorientuoti verslą, galbūt ir rizikuoti. Nes visuomet, kuomet yra didesnė ar mažesnė krizė, tai ne tik grėsmė, bet ir galimybė.
– Dabar politikai suskubo taisyti pensijų indeksavimo tvarką, kad pensijos galėtų didėti net ir ekonomikai krentant. Ar buvote numatę lėšų indeksavimui biudžete? Kaip vertinate kilusią situaciją?
– Šiuo metu, kadangi biudžetas baigiamas rengti, tai iš tiesų indeksavimas buvo turėtas omenyje. Diskusija kilo dėl to, jog tokio pobūdžio krizė, kokia yra šiuo metu, na, tikrai nebuvo įvertinta, kuomet buvo priimti teisės aktai, numatę indeksavimą. Pagal dabartines prognozes, nuosmukis nebus labai reikšmingas. Jei pandemijos situacija drastiškai nesikeistų, gali taip būti, kad kai gausime naujausius duomenis, apskritai išvengsime realaus BVP sumažėjimo.
Susidaro tam tikra kolizija, tad natūralu, kad reikia svarstyti, ar nereikėtų tikslinti indeksavimo mechanizmo. Šiuo metu matome, kad darbo užmokesčio fondas augs tiek šiemet, tiek kitais metais.
– O apskritai, ko tuomet vertas tas mechanizmas? Jis buvo kuriamas siekiant pensijų nustatymą depolitizuoti, tačiau jau ne pirmą kartą to nesilaikoma, prie pensijų vis pridedant. O šiemet dar bus ir suformuotas precedentas, kad pensijos apskritai negali neaugti. Ar tas mechanizmas tvarus, teisingas?
– Kalbant apie pensijas, depolitizavimas ir indeksavimas tikrai yra labai prasmingas. Tačiau kalbant apie esamą tvarką, kuri numato, jog pensijos yra didinamos atsižvelgiant ne tik į praeities rezultatus, bet ir į ateities prognozes, kurios tikrai dažnai keičiasi, manau, kad čia buvo padaryta klaida. Daugelyje pasaulio šalių imami faktiniai duomenys, bet ne prognozuojami.
– Seimo pirmininkas pasipiktino dėl to, kad siūlyta sumažinti parlamentui skiriamas lėšas. Ar apskritai tęsiama praktika įstaigoms mažinti skiriamus asignavimus?
– Bendras principas – tose srityse, kuriose galima pristabdyti išlaidų augimą, tą ir reikia padaryti, nes situacija tikrai labai neapibrėžta ir turime būti atsargūs. Kaip visuomet, buvo atsižvelgiama į baigtus projektus, buvo įvertinta, ar institucijos neišlaidauja metų pabaigoje. Kalbant konkrečiai apie Seimo asignavimus, tai iš tiesų diskusija nėra pasibaigus. Pasipiktinimo yra visuomet. Tačiau manau, kad Seimas, kaip viena iš svarbiausių institucijų šalyje, turi rodyti tam tikrą pavyzdį ir kitoms institucijoms.
– Kaip vertinate politinę situaciją – kai valdantieji gaus biudžetą, ar turėsite pakankamai laiko ir palaikymo biudžetą patvirtinti?
– Žinoma, kad dabartinį biudžetą, kurį pateiksime Seimui, kaip ir kasmet, prieš kiekvienus rinkimus, jau tvirtins nauja valdančioji dauguma. Nuspėti tikrai sudėtinga, bet aš manau, kad susitelkimo pakaks tokiu ypatingu metu rasti konsensusą ir patvirtinti svarbiausią šalies finansinį dokumentą.
– Ar politikai nebandys to įtraukti į rinkimų darbotvarkę, siūlydami kažkokius nepamatuotus pažadus, pageidavimus?
– Aš manau, kad pasiūlymų, kaip ir kasmet, turėsime papildomai už milijardus eurų. Tai nebus kažkuo išskirtiniai tie metai. Tačiau manau, kuomet Vyriausybė teiks išvadas dėl tų pasiūlymų, į Vyriausybės nuomonę bus atsižvelgta.
– Įprasta, kad biudžetas kritikos sulaukia iš opozicijos, bet paprastai ir valdantieji nebūna iki galo patenkinti, kad vis tų pinigų per mažai skiriama. Kaip jaučiatės šiais metais, prasidedant diskusijoms?
– Kai jau bus projektas užbaigtas, natūralu, tos diskusijos taps aštresnės. Tačiau aš labai tikiu, kad tiek dabartinis Seimas, tiek būsimas Seimas įvertins, kokioje situacijoje yra Lietuva ir visas pasaulis, ir tikrai nerizikuos iš esmės išdarkyti Vyriausybės ilgai ruošto subalansuoto projekto.
– Prieš 12 metų vykdyta naktinė mokesčių reforma iki šiol kelia nemalonius prisiminimus. Ar nereikės tokių drastiškų žingsnių šiemet?
– Jei pandemine prasme situacija drastiškai nepasikeis, tai tikrai nemanau, kad reikės kažkokių kardinalių pokyčių. Nes pagrindinis principas – biudžetą pateiksime saugų, kuris atlieptų tą neapibrėžtumą pasaulyje.
– Prieš šią krizę pirmąkart Lietuva turėjo sukaupusi rezervus. Kaip dabar atrodo šalies iždas? Ar tie rezervai jau išnaudoti?
– Tikrai ižde yra su kaupu lėšų ir tai leistų absorbuoti net ir žymiai didesnį šoką. O kalbant apie rezervus, tai žinoma, kad dalis rezervų buvo panaudota reaguojant į krizę, tiek kalbant apie sveikatos apsaugos rezervą, tiek „Sodros“ rezervą. Tačiau, kaip ir minėjau, tam, kad kuo greičiau grįžtume ir pakeistume skolos trajektoriją, turime vėl pradėti galvoti apie tolesnį rezervų kaupimą.
– Ekonomistai negailėjo pagyrų jūsų patvirtintam 6 mlrd. eurų „DNR planui“, tačiau kilo abejonių dėl įgyvendinimo, ar skubiai išleidžiami pinigai bus panaudoti prasmingai. Jūs jau matote pirmąsias kryptis, projektus. Ar tai, ką paruošė ministerijos, atitinka pirminį planą? Ar greitai paruošti projektai yra kokybiški?
– „DNR planas“ parengtas reaguojant į globalius pokyčius pasaulio ekonomikoje ir tai tikrai yra šansas, na, ir testas visai Lietuvai – kaip mes išnaudosime dabartinę situaciją. Priminimui, pagrindinis tikslas, tai sparčiai ir efektyviai investuoti ne tik į ekonomikos atsigavimą, bet ir siekiant, kad tas atsigavimas būtų tvarus, turi būti investuojama į inovacijas ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką.
Kalbant apie ministerijų pasirengimą, tempą ir efektyvumą, tai situacija tikrai nėra vienoda. Bet kuo džiaugiuosi – pavyko į procesą įtraukti tikrai labai daug ekonominių ir socialinių partnerių, apie 70 organizacijų, yra numatyta sprendimų priėmimo sistema, kuri daugiausia remiasi investicijų komitetu. Čia pateikiamos idėjos, koncepcijos ir patys projektai, o kiekviena institucija turi galimybę išsakyti savo pastebėjimus, pasiūlymus. Ateities ekonomikos „DNR planas“ tikrai yra gyvas dokumentas ir jei matome, kad siūlomos investicijos nėra efektyvios, tai jas pakeis kitos investicijos, kurios generuos didesnę grąžą žmonėms.
Plano įgyvendinimas prasidėjo vasaros antroje pusėje, matome, kad procesas vyksta pakankamai sparčiai.
– Kokia dalis šio plano lėšų kurs ilgalaikę vertę, o kokia dalis tiesiog bus panaudota ekonomikai palaikyti trumpuoju laikotarpiu?
– Pagrindinis principas – kad vienas investuotas euras vidutiniškai generuotų apie 2 eurų grąžą. Kalbant, ar tikrai visų investicijų efektyvumas ir grąža bus vienodi – tai tikrai nebus taip. Tik ypač inovatyvūs ir tie projektai, kurie susiję su mokslu ir žmogiškuoju kapitalu, sugeneruos didžiausią grąžą.
Jūs teisingai pastebėjote, viskas priklausys nuo paties įgyvendinimo, nes investicijų kryptys gali skambėti labai gražiai, bet jei į investicijų komitetą bus nešami projektai, kurie kaštų ir naudos prasme nepagrįs savo efektyvumo, tai tie projektai tiesiog bus keičiami efektyvesniais.
– Bet buvo pastebėjimų, kad kelią į šį planą rado anksčiau atmesti projektai, kuriems lėšų nebuvo skirta iš Valstybės investicijų programos. Kaip tokią kritiką vertintumėte?
– Tam, kad apsisaugotume nuo tokių situacijų, kuomet tik pavadinimas gražus, bet turinys neatliepia tikslų, yra investicijų komiteto testas. Ir iš tiesų jau yra projektų, kurie buvo grąžinti.
– Artėjant rinkimams, kokie jūsų asmeniniai planai, ar toliau ketinate dirbti viešajame sektoriuje, gal gavote kokių pasiūlymų iš partijų?
– Viena, ką galiu pasakyti, tai tikrai savo profesinės ateities nesieju su politinėmis partijomis. O apie savo asmeninę profesinę karjerą pagalvosiu, kai baigsis finansų ministro kadenciją.
– Kaip vertinate šią kadenciją – kas pavyko, kas nepavyko, kaip pasikeitė jūsų lūkesčiai per 4 metus?
– Kas tikrai pavyko, tai pakeisti fiskalinės politikos kryptį, nes pirmąkart Lietuvos istorijoje turėjome viešųjų finansų perteklių ir ne vienerius metus, o keletą. Pakankamai spartaus ekonomikos augimo metu buvo išvengta bet kokių makroekonominių disbalansų ir turime aukščiausią kredito reitingą Lietuvos istorijoje. Kuo aš tikrai džiaugiuosi, dabartinė mokesčių sistema labiau skatina investicijas į inovacijas ir padeda trauktis šešėliui.
Svarbus pasiekimas – strateginio valdymo reforma. Įgyvendinant šią reformą, bus aiškūs strateginiai tikslai, konsoliduoti visi finansiniai ištekliai ir aiškūs uždaviniai su siekiamais rezultatais ir aiškia atskaitomybe.
Kas apmaudu man pačiam asmeniškai, kad jau patį pirmą biudžetą pagal naują strateginio valdymo ir biudžeto valdymo sistemą tikriausiai rengs kitas finansų ministras. Užtruko reformos priėmimas Seime, bet džiaugiuosi, kad apskritai ji buvo priimta.
Dar pavyko, kad operatyviai sureagavome, tiek Finansų ministerija, tiek kolegos iš kitų institucijų, ir parengėme du tikrai veiksmingus planus. Vienas kovo viduryje, ekonomikos skatinimo planas, kuris buvo orientuotas į papildomą sveikatos apsaugos sistemos finansavimą, gydytojų pajamų ir užimtumo išsaugojimą, pagalbą verslui, ekonomikos skatinimą. Ir taip pat operatyviai parengtas ateities ekonomikos „DNR planas“. Šitie darbai yra tikrai svarbūs ir man pačiam žmogiškai rūpi, kad būtų darbų tęstinumas, nes tai tikrai yra šansas Lietuvai.
– Ar bus tęsiamos verslo paramos priemonės, kurios baigiasi, pvz., mokesčių atidėjimas ar kitos? Ar verslas gali tikėtis papildomos pagalbos?
– Mano pagrindinė mintis – jeigu jau valstybė ėmėsi padėti verslui, tai, žinoma, kad tai negali tęstis neribotą laiką ir turime laipsniškai iš tos situacijos išeiti. Ne kartą minėjau, kad jau kitais metais didžiąja dalimi verslui reikės gyventi savo jėgomis, taip pat šiuo metu yra baigiamas kurti paramos verslui fondas, kuris ypač nukentėjusiems sektoriams leis išgyventi ilgesnį laikotarpį.
– Kaip šis fondas veiks?
– Iš esmės tai veiks kapitalo rinkos priemonių pagalba. Numatytos ir valstybės lėšos, taip pat numatomos privataus kapitalo pritraukimas. Parama bus teikiama įvairiomis formomis, tiek paskolų, tiek kapitalo ar kvazi-kapitalo instrumentų pagalba. Tačiau su aiškiu įsipareigojimu, jog net jeigu ir valstybė dalyvautų labai ribotą laikotarpį įmonių kapitale, būtų aiškus įsipareigojimas iš tų įmonių išeiti.
– Ačiū už pokalbį.
