Lietuvoje įvedant antrąjį karantiną ir vėl stabdant dalies verslų veiklą – maitinimo įstaigų, sporto klubų, SPA centrų – Vyriausybė nukentėjusioms įmonėms žada paramą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIIM) jau parengusi planą, kaip valstybė galėtų paremti nukentėjusius nuo antrosios bangos verslus, o trečiadienį Vyriausybė pritarė ir kriterijams, kurie nulems, ar įmonė bus laikoma nukentėjusia nuo pandemijos.
Paramą planuojama teikti įmonėms, kurios atitinka du kriterijus: apyvarta sumažėjo ne mažiau nei 30 procentų ir ne mažiau nei 40 procentų verslo atitinkamame ekonominės veiklos sektoriuje taip pat patyrė apyvartos sumažėjimą.
Finansų ministras Vilius Šapoka trečiadienį spaudos konferencijoje tvirtino, kad situacijos pavasarį įvedant karantiną ir dabar yra skirtingos, todėl ir paramos verslui dalybos skirsis.
„Pavasarį buvo parengtas išsamus priemonių paketas, nes siekta įvairių tikslų – užimtumo, darbo vietų išsaugojimo, verslo likvidumo skatinimo“, – vardijo V.Šapoka.
Jis pridūrė, kad per antrąjį karantiną paramos priemonės bus analogiškos kaip pavasarį, bet ketinama paramą dalinti ne horizontaliai praktiškai visoms įmonėms, o tik toms įmonėms, kurias tiesiogiai paveikė Vyriausybės įvesti apribojimai, susiję su karantinu.
Ekonomikos ir inovacijų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai iki kitos savaitės vidurio parengs sąrašą veiklų, kuriose paramos mechanizmai bus taikomi.
Tiesa, per Vyriausybės posėdį verslo atstovai tokį sprendimą kritikavo. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė siūlė palikti galimybę nukentėjusiai įmonei, nepatekusiai į sąrašą automatiškai, prašyti individualaus vertinimo. Tokia tvarka galiojo per pirmąjį karantiną.
„Tokiu būdu didžioji dalis patektų automatiškai, bet nebūtų eliminuotos tos įmonės, kurios nepatenka. Pavyzdžiui, maistininkų apyvarta išlieka tame pačiame lygmenyje, o oro uostų duty free parduotuvėse apie 60 proc. apyvartos krito“, – pateikė pavyzdį R.Vainienė.
Tuo tarpu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pateikė išvadą, kad reikėtų vengti individualių vertinimų, nes tai skatina korupcijos galimybes.
Visgi V.Šapoka tvirtino, kad inividualus vertinimas turėtų būti galimas.
„Dar galutinė tvarka nėra patvirtinta. Tikrai erdvės individualiam vertinimui bus, nes puikiai žinome, kad visų gyvenimo situacijų į teisės aktą nesurašysi“, – tvirtino finansų ministras.
O Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis siūlė palikti tik vieną iš dviejų siūlomų kriterijų – arba įmonės apyvartos kritimą 30 proc., arba 40 proc. verslo atitinkamame ekonominės veiklos sektoriuje taip pat patyrė apyvartos sumažėjimą.
Papildomų lėšų nereikės
V.Šapoka taip pat tvirtino, kad paramos priemonėms papildomų lėšų nereikės, nes dar likę nepanaudotų lėšų iš pavasarį patvirtino Ekonomikos skatinimo plano.
„Papildomai lėšų nėra numatyta, kadangi turime patvirtintą šiems metams ekonomikos skatinimo planą, kuris viršija 6 mlrd. eurų, tiesioginių subisidijų, garantijų forma ir kitomis. Tas planas nėra pilnai panaudotas. Tai papildomai lėšų numatyti nereikia, tos lėšos yra numatytos“, – sakė ministras.
Jis prognozavo, kad verslo skatinimas dėl antrojo karantino įvedimo kainuos apie keliasdešimt milijonų eurų.
„O galutiniai skaičiai priklausys nuo karantino trukmės ir įmonių sąrašo, kurį sudarys Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, – sakė V.Šapoka.
„Kol kas Ekonomikos skatinimo plane panaudota per 3 mlrd. eurų, tai tikrai lėšų nepritrūks“, – pridūrė jis.
Ministras taip pat užsiminė, kad bus svarstomos ne tik tos priemonės, kurios buvo taikytos pirmo karantino metu, bet ir naujos.
Subsidijos nuo įmonės dydžio nepriklausys
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka 15min anksčiau tvirtino, kad šį kartą didžiausias dėmesys bus skiriamas dviem priemonėms: vėl ketinama atnaujinti lengvatinių paskolų nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams teikimą ir praplėsti subsidijas galinčių gauti įmonių ratą.
Pasak jos, subsidijas, kurios iki šiol buvo dalinamos tik mikroįmonėms, turinčioms iki 9 darbuotojų, galės gauti platesnis ratas įmonių. Subsidija nebepriklausys nuo įmonės dydžio.
Tačiau, kaip ir mikroįmonių atveju, subsidijos dydis būtų siejamas su sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dydžiu.
Tiesa, šį kartą lėšų numatyta gerokai mažiau. Per pirmąją koronaviruso bangą lengvatinėms paskoloms iš pradžių buvo skirta 50 mln. eurų, tačiau ši parama buvo tokia paklausi, kad netrukus paskolų krepšelis padidintas iki 200 mln. eurų.
Antrajame pagalbos plane lengvatinėms paskoloms, pirminiais skaičiavimais, numatyta tik 30 mln. eurų. Mažiau lėšų numatyta ir subsidijoms – mikroįmonės galėjo išsidalinti 100 mln. eurų, o šį kartą planuojama skirti 80 mln. eurų.
Viceministrė tikisi, kad to pakaks, nes parama bus dalinama griežčiau – tik tiems, kuriems labiausiai to reikia.
„Ribojamų veiklų sąrašas siauresnis, orientuojamasi į labiausiai nukentėjusius, todėl, tikimės, kad to pakaks. Jei bus didesnis poreikis, bus sprendžiama pagal biudžeto galimybes“, – pridūrė J.Rojaka.
Griežtesnė atranka
Taigi šį kartą žadama, kad parama bus skiriama tikslingiau: tik nuo koronaviruso nukentėjusiems verslams, o ne, tarkime, tiems, kurių apyvarta smuko dėl ciklinių svyravimų.
J.Rojaka tvirtina, kad per antrąją koronaviruso bangą skirstant paramą bus atsižvelgiama į du svarbiausius kriterijus – ar ribojama veikla, ir ar įmonė patenka į labiausiai pažeistą sektorių.
Vyriausybė apsisprendė dėl kriterijų, kas yra nukentėjusios įmonės. Tai būtų tokios įmonės, kurių apyvarta krito 30 proc. ir daugiau. O sektoriuje, kuriam ta įmonė priklausė, 40 proc. ir daugiau įmonių patyrė 30 proc. apyvartos kritimą.
J.Rojaka 15min anksčiau tvirtino, kad pagal dabartinį vertinimą priskaičiuojama 50 smulkių sektorių, kurie susidūrė ir su veiklos apribojimais, ir su gilesniu nuosmukiu. Tarp tokių veiklų – keleivinis transportas, apgyvendinimo veikla, maitinimo įstaigos, naktiniai barai, kino teatrai, kelionių agentūros, ekskursijos, neformalus švietimas, sportinė veikla, pramogų, poilsio organizavimas ir t.t.
Kitų paramos priemonių, kurios veikė pirmojo karantino metu, tačiau šiuo metu yra pasibaigę, pratęsti kol kas nesiūloma – nei apmokėtinų sąskaitų ASAP, kuri, viceministrės nuomone, nebuvo efektyvi, nei nuomos mokesčio kompensacijos.
Didelė dalis kovą patvirtintų pagalbos priemonių verslui jau pasibaigė ar artėja į pabaigą – apmokėtinų sąskaitų paskolos ASAP, nuomos mokesčio kompensacijos, lengvatinės paskolos verslui, subsidijos mikroįmonėms.
