„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

V.Sinkevičius: Lietuva gali tapti svarbia švariųjų technologijų tiekimo grandinės dalimi

Europos Komisijai (EK) ketvirtadienį pateikus švariųjų technologijų gamybą turintį didinti pasiūlymų paketą, Lietuva galėtų tapti svarbia jų tiekimo grandinės dalimi bei pritraukti naujų investuotojų, sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Virginijus Sinkevičius
Virginijus Sinkevičius / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Kalbant apie potencialą Lietuvai, tai būtų tikrai didelė galimybė tapti tiekimo grandinių dalimi, taip atkartojant lustų pramonės plėtros sėkmę ir ateityje susikuriant antrą koją, ant kurios galėtume atsistoti kalbant apie švariąsias technologijas“, – BNS ketvirtadienį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras.

„Kaip buvęs ekonomikos ir inovacijų ministras aš iš karto matau, kad tie vadinamieji švariųjų technologijų slėniai, kuomet mes turime ne vieną neįveiklintą LEZ (laisvoji ekonominė zona – BNS) teritoriją ir tai pakankamai sunkiai sekasi padaryti, galėtų būti vienais pirmųjų, kurie pasiūlytų investuotojams kurtis ten“, – pridūrė jis.

EK ketvirtadienį pristatė Nulinio lygio pramonės aktą – pasiūlymų, kuriais Europos Sąjungoje (ES) siekiama didinti švariųjų technologijų gamybos mastą, paketą.

Švariosiomis technologijomis vadinami neigiamą poveikį aplinkai mažinantys produktai, procesai ar paslaugos, tarp jų – atliekų perdirbimas, atsinaujinanti energetika, informacinės technologijos, žaliasis transportas ir kt.

„Visi švarių technologijų pramonės plėtros projektai automatiškai valstybės institucijų lygiu bus traktuojami kaip aukščiausios svarbos – tiek išduodant vertinimus, tiek kitose teisinėse procedūrose bus taikoma ypatingos skubos tvarka“, – teigė V.Sinkevičius.

Pasak eurokomisaro, siekiama, kad iki 2030 metų ES būtų pagaminama 40 proc. jai reikalingų saulės baterijų, 85 proc. vėjo turbinų, 60 proc. šilumos siurblių, 85 proc. baterijų bei nenaudojant iškastinio kuro būtų išgaunama 50 proc. vandenilio.

Tarp EK ketvirtadienį pateiktų pasiūlymų – palengvintas leidimų išdavimas švariųjų technologijų gamybos įmonėms.

„Pavyzdžiui, norint atidaryti gamyklą, kuri kasmet pagamins daugiau nei vieną gigavatą galios saulės baterijų, leidimas gali būti išduodamas ne vėliau nei per 18 mėnesių. Jeigu tai yra mažesnės apimties projektai, terminai yra dar labiau mažesni – pavyzdžiui, komponentų gamintojams iki devynių mėnesių“, – teigė V.Sinkevičius.

„Valstybės institucijoms nesugebėjus suteikti leidimo per šituos numatytus terminus, leidimas būtų išduodamas automatiškai, išskyrus tuos atvejus, kai trūks privalomo aplinkosaugos vertinimui“, – pridūrė jis.

Pasak eurokomisaro, valstybes taip pat siūloma įpareigoti įsteigti vieno langelio principu veikiančias už švariųjų technologijų plėtrą atsakingas institucijas bei nustatyti vadinamuosius švariųjų technologijų slėnius, kuriuose norinčioms įsikurti gamykloms leidimų išdavimo terminai būtų dar trumpesni.

Siekia diversifikuoti kritinių žaliavų tiekimo rinkas

EK ketvirtadienį taip pat pristatė vadinamąjį Kritinį žaliavų aktą, kuriuo siekiama diversifikuoti daugelio technologijų gamybai būtinių žaliavų – retųjų žemės elementų, ličio, kobalto, nikelio, silicio ir kitų – tiekimą į ES.

Pasak V.Sinkevičiaus, šiuo metu 90 proc. iškasenų Bendrija importuoja iš trečiųjų šalių, kurios, anot jo, yra Europos Sąjungai „strategiškai nepalankūs režimai“.

„Siunčiame rimtą signalą apie ambiciją atsisakyti priklausomybių nuo trečiųjų šalių, diversifikuoti žaliavų poreikius, nes matome didelę riziką, kad bėgdami nuo iškastinio kuro priklausomybės, nuo Rusijos, bėgame į kritinių žaliavų priklausomybę, kur yra kiti režimai kitoje pusėje“, – teigė V.Sinkevičiaus.

Pasak jo, Kritinių žaliavų akte numatyta iki 2030 metų Bendrijoje būtų išgaunama 10 proc. jai reikalingo metinio kritinių žaliavų kiekio, taip pat per metus apdorota bent 40 proc., perdirbta bent 10 proc. bei importuota ne daugiau nei 65 proc. jai reikalingų žaliavų.

Pasak V.Sinkevičiaus, taip pat numatoma pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su Naująja Zelandija, Kanada, Norvegija, Ukraina. Pasak eurokomisaro, su pastarąja galėtų dirbti ir Lietuva.

„Lietuva turi puikų ryšį su Ukraina, kuri yra labai turtinga žaliavomis, tai kodėl gi to nesustiprinus per dvišalius susitarimus, kalbant apie žaliavas, kurios būtų reikalingos gaminti toms pačioms švariosioms technologijoms“, – teigė V.Sinkevičius.

EK pasiūlymams dar turės pritarti Europos Parlamentas bei ES Taryba. Pasak V.Sinkevičiaus, tikimasi, kad pateiktiems pasiūlymams bus pritarta dar šioje Komisijos kadencijoje ir jie įsigalios 2024 metais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs