Po Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos posėdžio, kuriame pranešta, kad bent metus palūkanos skolininkams nedidės, V.Vasiliauskas komentavo, kad vien skatinančia pinigų politika toli nenuvažiuosi.
Europos Komisija šią savaitę Lietuvai paskelbė kone tokias pačias rekomendacijas kaip ir prieš metus: plėsti mokesčių bazę, mažinti socialinę atskirtį, telktis į švietimą, mediciną ir inovacijas.
„Noriu pabrėžti, kad pinigų politika nėra vienintelė politika, nors kartais susidaro toks įspūdis, kad, deja, ji yra vienintelė politika, kuri gali spręsti tas įsisenėjusias problemas. Čia tik bendras darbas kartu su fiskaline politika, šalių vyriausybėmis galėtų padėti ir toliau konverguoti euro zoną į kažkokį universalų junginį“, – sako V.Vasiliauskas.
Anot jo, šalims narėms paskelbtos specifinės rekomendacijos yra labai reikšmingos, „tik klausimas, kiek, vėlgi, į jas bus atsižvelgta“.
„Mes, kaip Lietuvos centrinis bankas, kalbant konkrečiai apie Lietuvai skirtas rekomendacijas sakome, kad iš principo tai yra kaip studentui – kartojimas yra mokslų motina. Tai ir čia, kartoji, kartoji, kartoji ir gal pagaliau studentas vieną kartą išmoks ir pradės realizuoti tai, kas yra kartojama. Kiek atmintis man leidžia prisiminti, valstybėms narėms skirtų specifinių rekomendacijų žanras yra pasikartojantis, kiek tai susiję su Lietuva, tos žinutės nedaug keičiasi jau eilę metų. Klasei Lietuva reikia pasitempi“, – lygino V.Vasiliauskas.
Jis patikina, kad Lietuvos bankas yra Vyriausybės ekonominis patarėjas.
„Natūralu, kad mes išreiškiame savo nuomonę. Kaip į ją reaguojama, tai čia yra vykdomosios valdžios reikalas. Mūsų intencijos yra pačios geriausios. Lygiai kaip ir mes priimame kritiką, kuri yra mūsų atžvilgiu. Diskusijos yra varomoji jėga sprendimams“, – sakė V.Vasiliauskas.
Euro zona vis dar ramstoma: „Kalbėti apie pinigų politikos normalizavimą būtų naivu“
Kalbėdamas apie visą euro zoną V.Vasiliauskas patikino, kad euro zonoje gali būti naudojamos jau anksčiau nutrauktos stimulo programos, jei to reikės.
„Diskusijos visą laiką vyksta, kaip toliau vykdyti pinigų politiką, reaguojant į naujausius skaičius. Šis posėdis išsiskyrė tuo, kad tai vienas iš keturių posėdžių, kurių metu turimi naujausi kietieji duomenys, remiantis tuo ir yra priimami sprendimai. Lyginant su kovo mėnesio prognozėmis, iš principo, mažai kas pasikeitė. Rizikų balansas ir toliau išlieka toks, vadinkime, žemėjantis, na ir reaguojant į tuos nedidelius pasikeitimus, būtent ir buvo apsispręsta, kad turėtų būti dvi pagrindinės žinutės – dėl III skolinimo programos TLTRO 3 ir galimo palūkanų normų kėlimo nustūmimo iki kitų metų antro pusmečio“, – aiškina ECB sprendimus V.Vasiliauskas.
Jis patvirtino, kad būta diskusijų, ką ECB galėtų daryti, jei situacija keistųsi į blogesnę pusę – „kaip reaguoti ir kokias priemones galima būtų naudoti“. Nuspėti ateities, anot V.Vasiliausko, neįmanoma.
„Žinot, jei būtų galima nuspėti ateitį, tai, matyt, ir nereikėtų kas 6 savaites nusiiminėti tą temperatūrą. Aš nesu orakulas ir negaliu nuspėti, kaip bus. ECB reaguoja į faktus, kaip keičiasi ekonomika, atitinkamai tada ir peržiūrimi sprendimai“, – sako Lietuvos banko vadovas.
Jis patikina, kad lyginant su kovo mėnesio prognozėmis, situacija nėra itin pasikeitusi.
„Netikrume mes gyvename turbūt jau paskutinius keletą metų tai tikrai. Ypač tai buvo pabrėžta kalbant apie pinigų politikos normalizavimą. Ne visiškai normaliame pasaulyje kalbėti apie pinigų politikos normalizavimą turbūt būtų naivu. Tai ta žinutė, manau, yra pakankamai svarbi, racionali, suprantama, ECB reaguoja į tai, kas vyksta“, – sako V.Vasiliauskas.
Jis pažymėjo, kad ECB nėra „mikrochirurgai“, kurie gali išoperuoti kiekvienos atskiros šalies problemas – institucija priima bendrus sprendimus visai euro zonai.
„Be jokios abejonės, situacija nėra tokia, kokia būtų normaliais laikais. Bet vėlgi, ECB istoriškai yra įrodęs, 7 metų senumo pavyzdžiais, kad sprendimai randami. Aš nenorėčiau, kad kalbėtume, kad euro zonoje kažkokia tamsa atėjo. Iš principo tai taip nėra, čia kalba, kas būtų, jei būtų“, – apibendrino V.Vasiliauskas.
Apie renginį Vilniuje – geriausi atsiliepimai
V.Vasiliauskas patikino, kad aukščiausio rango euro zonos bankininkai liko patenkinti renginiu Vilniuje.
„Kiek girdėjau atsiliepimų, tai vertinimas yra puikus. Aišku, daug kas stebėjosi oru, nes, žinote, Lietuva yra lietaus šalis. Gavau kelių kolegų atsiliepimus, įspūdžiai yra puikūs. Mane asmeniškai nustebino vakarinės dalies renginio programa. Tikrai buvau maloniai nustebintas, mes turime ką pasakyti ne tik ekonomikoje, ne tik centrinėje bankininkystėje, bet taip pat ir kultūroje. Ir kulinarijoje, beje“, – pažymėjo V.Vasiliauskas.
