„Pirmą pusmetį ekonomika susitraukė 5,4 proc. Skaičius tikrai maloniai nustebino, nes mūsų prognozės birželio mėnesio, kad metinis ekonomikos susitraukimas bus arti 10 proc. Laukiame metų galo ar tvirtųjų prognozių rugsėjo pabaigoje, bet skaičius nuteikia pakankamai optimistiškai“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Jo nuomone, ekonomikos skatinimo priemonės labiausiai prisidėjo prie tokio rezultato, nes jų įtaka sudarė 4 proc. BVP.
„Pagrindiniai veiksniai lėmę mažesnį ekonomikos susitraukimą nei prognozuota susiję su fiskaliniu atsaku.
Pagrindiniai veiksniai lėmę mažesnį ekonomikos susitraukimą nei prognozuota susiję su fiskaliniu atsaku.
Ekonominio skatinimo priemonės antrąjį ketvirtį siekė apie pusę milijardo eurų – neįtraukiu mokestinių atidėjimų, tiesiogiai suteiktų valstybės paskolų. Tai priemonės, susijusios su darbo rinka, tėvų buvimu namuose, išmokos savarankiškai dirbantiems, susijusios su sveikatos reikalais. Tai sudarė 4 proc. BVP“, – vardijo V.Vasiliauskas.
Tiesa, jis įspėjo, kad jei visos suplanuotos injekcijos į ekonomiką įvyktų, valstybės skola nemenkai išaugtų ir priartėtų prie Mastrichto kriterijaus – 60 proc. BVP.
Tuo tarpu antro koronaviruso bangos atveju V.Vasiliauskas ragino galvoti apie tikslines veiklos apribojimo priemones.
„Antrojo ketvirčio duomenys aiškiai parodo, kad visiškas sustabdymas padaro didelę įtaką ūkio plėtrai. Tikrai tikiuosi, kad mes labiau pasirengę ir finansinės paramos pasinaudojimo mastai nuteikia labiau optiomistiškai nei pesimistiškai. Jei antroji banga pasikartos, ekonominis elgesnys bus kitoks nei nei kovo gegužės mėnesiais“ – vylėsi V.Vasiliauskas.
Mažmeninė prekyba sugrįžo į prieškarantininį lygį
Ekonominį nuosmukį įvairūs sektoriai išgyveno skirtingai. Juodžiausią mažmeninei prekybai balandžio mėnesį labiausiai karantino apribojimų paveikta maitinimo ir gėrimų tiekimo (barai, kavinės, restoranai) veikla susitraukė 70 proc., o tekstilės, drabužių ir avalynės prekyba krito 72 proc.
Kai kurių sektorių, pavyzdžiui, maitinimo ir gėrimų tiekimo pardavimai vis dar maždaug ketvirtadaliu mažesni nei prieš metus, tačiau mažmeninė prekyba, kuri į didžiausią duobę krito balandį, birželį grįžo į ikikarantininį lygį.
Apsigalvojo: mano, kad atlyginimai augs
Pagerėjus ekonominėms prognozėms, Lietuvos bankas prognozuoja, kad jų projekcijos apie mažėjantį darbo užmokestį šiemet gali ir nepasitvirtinti.
Iki pandemijos atlgynimai vidutiniškai augo 9-10 proc., o per karantiną augimo tempai sulėtėjo iki 3-5 proc.
„Tačiau birželį matome atlyginimų augimą, o tai reiškia, kad tempas atlyginimo augimas pasiekęs ikikarantininį lygį. Reikia palaukti rudenio ir tvirtų duomenų, kad galėtume daryti išvadas, bet galime sakyti, kad mūsų prognozė, kad darbo užmokestis vidutiniškai mažės, gali nepasitvirtinti, nes visos tendnecijos rodo, kad turėsime darbo užmokesčio augimą ir šiais metais“, – mano V.Vasiliauskas.
Tuo tarpu darbuotojų skaičius sumažėjęs 2 proc. Didžiausias darbuotojų skaičiaus traukimąsis stebimas ir toliau apdirbamosios gamybos, verslo aptarnavimo ar profesinių paslaugų (rinkodaros, apskaitos, teisės, konsultavimo, inžinerijos, architektūros) srityse.
Labiausiai neramina eksportuotojai
Visgi nors daugelis į vidaus rinką orientuotų sektorių atsitiesia sparčiai, o kai kurie net viršija iki pandemijos buvusį lygį, eksportuotojų nuotaikas temdo itin didelis neapibrėžtumas.
Lietuvos prekių eksportui juodžiausias buvo gegužės mėn.: tuomet, palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu, eksportas susitraukė penktadaliu, ir tai buvo didžiausias nuosmukis nuo 2010 m.
Mažėja daugelio prekių grupių prekių eksportas, o didžiausią dalį lietuviškos kilmės prekių eksporto nuosmukio lemia medienos ir jos gaminių, mašinų ir įrenginių bei žemės ūkio ir maisto produktų eksportas.
Prekių importas krinta dar sparčiau nei eksportas. Balandžio mėn. importo metinis nuosmukis siekė 29 proc., o gegužės mėn. jis dar pagilėjo iki 34 proc.
Lietuvos banko nuomone, tai kelia klausimų dėl ekonomikos augimo ateityje, kadangi labiausiai nuosmukį lėmė sumažėjęs investicinių prekių, t. y. gamybos įrenginių, bei žaliavų ir kitų gamyboje naudojamų produktų importas.
Toks didelis sumažėjimas rodo, kad įmonės labai sumažino investicijas ir optimizavo turimas atsargas, o neapibrėžtumas dėl ateities plėtros yra labai didelis.
Naujų paskolų išduodama mažiau
V.Vasiliauskas patebi, kad naujų paskolų suteikiama vis dar mažiau nei iki pandemijos, tačiau bendras privataus sektoriaus paskolų portfelio kritimas 1 proc. nepalyginamas su per praėjusią krizę, 2009-2010 metais stebėtu 9-10 proc. kritimu.
Finansų sektoriuje antrąjį ketvirtį ir toliau didėjo būsto paskolų portfelis (+8,8 %), ir tai iš dalies kompensavo verslo (–9,2 %) ir vartojimo bei kitų paskolų (–1,1 %) portfelių nuosmukius. Tad bendras privačiojo sektoriaus paskolų portfelis susitraukė beveik 1 proc. – iki maždaug 20 mlrd. Eur.
Verslo kreditavimas (kredito įstaigų paskolos) kovo–birželio mėn. sumažėjo beveik perpus – iki 390 mln. Eur.
„Įmonėms paskolų per savaitę iki karantino buvo išduoda 400, po karantino – 290“, – palygino V.Vasiliauskas.
Tačiau šį sumažėjimą daugiausia kompensavo valstybės paskolos ir garantijos labiausiai nukentėjusiems sektoriams. Jau panaudotos šių priemonių lėšos sudaro 336 mln. Eur. Taigi bendras verslo kreditavimo srautas (726 mln. Eur) buvo 70 mln. Eur mažesnis nei pernai atitinkamu metu (796 mln. Eur).
Karantino metu reikšmingų sukrėtimų patyrė nekilnojamojo turto rinka: senos statybos butų parduota perpus mažiau, o naujos statybos būstų prekyba po itin aktyvios metų pradžios beveik sustojo. Būstų kainų augimas sulėtėjo iki maždaug 5, o būsto nuoma atpigo 5–10 proc. Vis dėlto šiek tiek didėjantis būsto paskolų srautas rodo pamažu grįžtantį pirkėjų susidomėjimą nekilnojamuoju turtu
Ekonomistai prognozavo dviženklį kritimą
Statistikos departamentas ketvirtadienį paskelbė, kad antrąjį ketvirtį, balandžio–birželio mėnesiais, Lietuvos ekonomika susitraukė 5,1 procento. Šis laikotarpis apima koronaviruso pandemijos įkarštį Lietuvoje, kur karantinas galiojo nuo kovo iki birželio vidurio.
15min primena, kad ekspertai prognozavo, jog ekonomika antrąjį ketvirtį trauksis labiau, nei, kaip paaiškėjo, iš tikrųjų. Pavyzdžiui, „Swedbank“ kovo pabaigoje tvirtino, kad balandį–birželį ekonomika smuks dešimtadaliu. Gegužės pradžioje dviženklį BVP smukimą antrąjį šių metų ketvirtį prognozavo ir finansų ministras Vilius Šapoka.
