Todėl skatinimo rezervų reikėtų ieškoti regiono valstybių fiskalinėje, t. y. mokesčių ir skolos valdymo, politikoje, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
„Matome galimybių išjudinti euro zonos ūkį iš letargo būsenos ir siekti stabilaus ekonomikos augimo ateityje, tačiau tam reikalinga stipri politinė valia ir aiškus valstybių įsipareigojimas išnaudoti fiskalinio skatinimo galimybes“, – sako V.Vasiliauskas, skaitysiantis pranešimą gegužės 19-20 d. Slovėnijoje vykstančiame šios šalies centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rengiamame aukšto lygio seminare, skirtame pinigų ir fiskalinės politikos koordinavimui. Jis pabrėžia, kad fiskalinio skatinimo priemonės galėtų ir turėtų būti taikomos šalyse, kurios uoliai laikosi finansinės drausmės, yra užsitikrinusios puikią viešųjų finansų būklę ir todėl turi pakankamą fiskalinio manevro laisvę.
Pasak V.Vasiliausko, centrinių bankų įgyvendinama skatinamoji pinigų politika padidino finansų rinkos dalyvių pasitikėjimą, sumažino skolinimosi kainą valstybėms, verslui ir gyventojams, o kreditavimas atsigauna. Vis dėlto pernelyg lėto ekonomikos atsigavimo problemą įveikti vien tik pinigų politikos priemonėmis bus sunku.
„Euro zonos drama pernelyg užsitęsė. Siekdami laimingos jos atomazgos, į ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinį kartu su ECB pinigų politikos priemonėmis turėtume įtraukti ir mokesčių bei valstybių skolos valdymo priemones. Esamos fiskalinės politikos taisyklės turėtų būti paprastesnės ir aiškesnės, o jų laikymosi vertinimas – skaidresnis ir griežtesnis“, – sako V.Vasiliauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Europos Komisija ES šalims yra pateikusi rekomendacijas dėl reformų įgyvendinimo, tačiau nė viena iš pernai pateiktų 102 rekomendacijų nėra visiškai įgyvendinta.
Valstybės turėtų prisiimti tvirtą įsipareigojimą siekti, kad ilguoju laikotarpiu įsiskolinimo lygis būtų ne didesnis nei 60 proc. BVP, tačiau recesijos metu būtų galima įgyvendinti trumpalaikes nuosmukį švelninančias fiskalinio skatinimo priemones.
Seminare Slovėnijoje taip pat dalyvauja Belgijos, Estijos, Latvijos, Slovėnijos ir kitų šalių centrinių bankų vadovai, TVF, Europos Komisijos, akademinės bendruomenės ir žiniasklaidos atstovai.
