„Pernai pavasarį pradėta beprecedentė Eurosistemos skatinimo programa pasiteisino: išvengta ekonomikos nuosmukio ir ūkiui žalingos defliacijos spiralės. Šiandien euro zonos centrinių bankų vadovai siunčiame esminę žinią – ekonomikos skatinimas per plataus masto turto supirkimą tęsiamas, o žemas palūkanas išlaikysime visus 2017 metus, ir dar ilgiau“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Dabartinę išplėstinę turto pirkimo programą buvo numatyta vykdyti bent iki kitų metų kovo, tačiau ji pratęsta dar devyniems mėnesiams iki 2017 m. gruodžio mėn., per mėnesį perkamų vertybinių popierių sumą sumažinant nuo dabartinių 80 mlrd. Eurų iki 60 mlrd. eurų.
Pasak V.Vasiliausko, didelio masto vertybinių popierių supirkimas ir smarkiai žemyn nuspaustos palūkanos lengvino skolos naštą bei skatino kreditavimą, kuris pridėjo jėgos ūkio augimui. Tą pajuto tiek Lietuvos, tiek visos euro zonos gyventojai ir įmonės.
Pavyzdžiui, 2015-2016 m. (iki spalio mėn. imtinai) naujų paskolų įmonėms palūkanų normų 3 mėn. vidurkis euro zonoje sumažėjo 0,6, Lietuvoje – 0,4 proc. punkto. Dėl sumažėjusių palūkanų Lietuvos bendrovės sutaupė 28 mln. eurų, o gyventojai – apie 11 mln. eurų.
Lietuvos bankas skatinamąją Eurosistemos pinigų politiką įgyvendina antrinėje rinkoje pirkdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos institucijų obligacijas.
Nuo 2015 metų spalio Lietuvos bankas vidaus rinkoje išleistas Vyriausybės obligacijas pradėjo pirkti vykdydamas aukcionus. Iki šiol jų įvykdyta jau per šimtą ir nupirkta vertybinių popierių už 400 mln. eurų. Iš viso pagal skatinimo programą Lietuvos bankas yra jau nupirkęs 6 milijardų eurų vertės vertybinių popierių, iš kurių apie ketvirtadalį (1,5 mlrd. eurų) sudarė būtent Lietuvos Vyriausybės vidaus ir užsienio rinkose išleisti skolos vertybiniai popieriai.
Šie pirkimai, padėjo mažinti valstybės skolos kainą. Pavyzdžiui, 8 metų trukmės Lietuvos vyriausybės vertybinių popierių palūkanų norma smuko daugiau nei perpus – nuo 1,5 iki 0,6 proc., o šių metų rugpjūtį Vyriausybė pirmą kartą šalies istorijoje skolinosi už neigiamas palūkanas. Investuotojai primokėjo už 3 ir 5 metų trukmės obligacijas. Išlaidoms palūkanų mokėjimui mažėjant auga valstybės galimybės finansuoti kitas sritis.
Jeigu Eurosistema nebūtų įgyvendinusi plataus masto skatinamosios pinigų politikos, 2015–2019 m. euro zonos ūkio plėtra būtų 1,6 proc. punkto, arba vidutiniškai penktadaliu lėtesnė. Mūsų šalies ekonomiką Eurosistemos skatinamoji pinigų politika teigiamai veikia daugiausiai per eksportuojantį sektorių dėl didesnės euro zonos paklausos. Skatinamosios pinigų politikos kaupiamoji įtaka iki 2019 m. mūsų šalies realiojo BVP augimą ir infliaciją turėtų padidinti atitinkamai 1,0 ir 1,4 proc. punkto. Prognozuojama, kad euro zonos BVP augimas 2019 m. paspartės iki 1,6%, infliacija pakils iki 1.7%. Lietuvos ekonomikos prognozes Lietuvos bankas numato skelbti gruodžio 20 dieną.
„Centrinių bankų veiksmai padėjo laimėti laiko. Deja, šis laikas euro zonos šalių vyriausybių nėra veiksmingai išnaudojamas sprendžiant esmines euro zonos problemas darbo rinkoje, finansų sektoriuje, taip pat lengvinant biurokratinę naštą verslui. Tik ryžtas pripažinti problemas ir neatidėliotini sprendimai gali padėti užtikrinti ilgalaikę gerovę ir nuslopinti destruktyvias populistines nuotaikas“, – sakė V.Vasiliauskas.
Išplėstinė turto pirkimo programa apima euro zonos vyriausybių, ES institucijų ir įmonių obligacijas, padengtas bankų obligacijas ir turtu padengtus vertybinius popierius. Ji pradėta vykdyti 2014 m. rudenį, kuomet nuspręsta supirkinėti padengtas bankų obligacijas ir turtu padengtus vertybinius popierius. Reikšmingai išplėsta 2015 m. sausio mėn. programą papildant euro zonos šalių ir ES institucijų obligacijomis ir numatant per mėn. supirkti 60 mlrd. eurų vertės vertybinių popierių. 2015 m. gruodžio mėn. programa pratęsta iki 2017 m. kovo mėn. (papildomai 6 mėn.), o 2016 m. kovo mėn. iki 80 mlrd. padidinta per mėn. superkamų vertybinių popierių suma, į perkamo turto sąrašą papildomai įtrauktos įmonių obligacijos. Be turto pirkimo programos per 2014-2016 m. buvo keletą kartų sumažintos ECB palūkanų normos, paskelbtos tikslinės ilgo laikotarpio refinansavimo operacijos.
Pagrindinės ECB palūkanų normos šiuo metu yra -0.4%, 0% ir 0.25% už indėlių galimybę, pagrindines refinansavimo operacijas ir ribinio skolinimo galimybę.