„Skatinimo programa yra vienas esminių veiksnių, kuris padėjo iš sąstingio išjudinti Europos ūkį, kartu ji Lietuvos ekonomikai suteikė papildomos jėgos. Programą pratęsus, nors ir mažesnės apimties, ji toliau darys įtaką ūkiui: tiesiogiai – per žemas skolinimosi palūkanas įmonėms, gyventojams bei valstybei ir netiesiogiai – per atsigaunančios Europos užsakymus mūsų verslui“, – pranešime spaudai teigė Vitas Vasiliauskas.
ECB valdančioji taryba, kuriai priklauso ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas, ketvirtadienį nusprendė 2015-ųjų kovą pradėtą išplėstinę turto pirkimo programą (skatinimo programą) pratęsti dar 9 mėnesiams – iki 2018 metų rugsėjo pabaigos. Įgyvendinant programą euro zonos centriniai bankai antrinėje rinkoje perka didelį kiekį viešojo ir privačiojo sektorių skolos vertybinių popierių. Perkant didelį kiekį ilgesnės trukmės finansinio turto ir taip įliejant pinigų į finansų rinką, formuojamos palankesnės finansavimosi sąlygos ir skatinamas ekonomikos augimas.
Pasak V.Vasiliausko, ECB valdančioji taryba laikėsi pozicijos, kad atsigaunant ekonomikai pinigų politikos skatinamasis poveikis tebėra reikalingas, tačiau šiuo metu jis gali būti palaikomas mažesnėmis pastangomis. Todėl nuspręsta mėnesinius finansinio turto pirkimus euro zonos mastu nuo 2018 metų sausio sumažinti nuo 60 mlrd. iki 30 mlrd. eurų.
Lietuvos bankas ir toliau aktyviai dalyvaus Eurosistemos skatinimo programoje pirkdamas Lietuvos Vyriausybės ir Europoje įsisteigusių tarptautinių institucijų skolos vertybinius popierius. Per dvejus su puse programos vykdymo metų jų jau įsigyta už 8,6 mlrd. eurų, iš kurių Vyriausybės vertybiniai popieriai sudarė apie 1,7 mlrd. eurų.
Per kitus šių metų mėnesius vertybinių popierių bus nupirkta už maždaug 0,85 mlrd. eurų. Pratęsus programą papildomai planuojama jų nupirkti dar už maždaug 1 mlrd. eurų.
Visa Eurosistema per kiekybinio skatinimo programą šių metų rugsėjo pabaigoje buvo nupirkusi vertybinių popierių už daugiau nei 2 trilijonus eurų.
Lietuvos banko vertinimu, dėl skatinamosios pinigų politikos 2015–2017 metais Lietuvos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) iš viso paaugs 1 procentiniu punkto daugiau. Eurosistemos taikomos pinigų politikos priemonės prisidėjo prie sumažėjusių palūkanų normų Lietuvos gyventojams ir įmonėms bei mažesnių vyriausybės skolos valdymo išlaidų palūkanoms.
Pernai Lietuvos Vyriausybė pirmą kartą istorijoje beveik 5 metams pasiskolino už neigiamas palūkanas, o šiemet 10 metų pasiskolinta už rekordiškai mažiausias – 1,1 proc. – palūkanas. Be to, šiais metais pirmą kartą istorijoje pasiskolinta 30 metų trukmei už žemas – 2,2 proc. – palūkanas. Skaičiuojama, kad kiekybinio skatinimo programa Lietuvos biudžetui 2015 metais leido sutaupyti 26,4 mln., o 2016 metais – 44,7 mln. eurų.
Eurosistemos skatinamoji pinigų politika mažino ir tarpbankines palūkanas EURIBOR, kurias bankai įtraukia į galutinių palūkanų verslui ir gyventojams nustatymą. Vienos populiariausių 6 mėnesių EURIBOR nuo 2015 metų kovą buvusios 0,1 proc. reikšmės smigo į neigiamą zoną ir šią savaitę sudarė beveik minus 0,3 proc.
Skaičiuojama, kad dėl taikomų pinigų politikos priemonių Lietuvos gyventojams palūkanų mokėjimai 2015 metais sumažėjo 4,1 mln., 2016 metais – 9 mln. eurų, o teigiama įtaka įmonių palūkanų išlaidoms buvo atitinkamai 7,3 mln. ir 25,4 mln. eurų.
Kiekybinį skatinimą ketinama vykdyti tol, kol ECB valdančioji taryba nuspręs, kad infliacija euro zonoje tvariai artėja prie nustatyto tikslo – mažesnės kaip 2 proc., bet artimos šiam lygiui infliacijos vidutiniu laikotarpiu.
Numatoma, kad Lietuvos infliacijai skatinimo programos įtaka bus neesminė ir šiemet ji sudarys apie dešimtadalį visos prognozuojamos infliacijos. Artimiausiu metu infliaciją reikšmingiausiai veiks pakilusios naftos ir kitų žaliavų kainos, mokestiniai pokyčiai, sparčiai augantis darbo užmokestis, kuris ne tik didina paklausą, bet ir įmonių sąnaudas bei prekių ir paslaugų savikainą.
