Didžiausia problema, pasak LB vadovo, yra demografinė duobė, į kurią leisis Lietuva artimiausius 10–20 metų, todėl sprendimai turėtų būti skirti šokui sušvelninti.
„Dėl finansinio stabilumo mes tikrai nejaučiame kokių nors grėsmių. Be jokios abejonės, reikia būti visą laiką budriems. Bet visiškai neseniai darėme finansinio stabilumo apžvalgą, ir tos grėsmės išlikę tos pačios ir jos ateina daugiau iš už jūros“, – sako V.Vasiliauskas.
Anot jo, grėsmės nekelia ir Vyriausybės pasiūlytos mokesčių bei pensijų reformos, tačiau svarbu, kad jos Seime nebūtų „išdarkytos“ po gabaliuką.
Reikia diskutuoti apie visumą, ne apie detales
V.Vasiliauskas pakartojo anksčiau mokesčių reformai išsakytą kritiką – nesprendžiamas perskirstymo lygio klausimas. Lietuvoje valdžios sektoriaus išlaidos, lyginant jas su bendra ekonomika, yra vienos mažiausių visoje ES. Tačiau jis paminėjo ir gerų reformos elementų – tai darbo jėgos apmokestinimo mažinimas.
„Mūsų siūlymai yra ir susiję su perskirstymo lygio didinimu. Kryptis arba atskiri elementai, kurie susiję su darbo jėgos apmokestinimu, naštos perskirstymu, mūsų nuomone, tikrai yra sveikintina ir teisinga. Bet pasikartosiu (reforma – 15min), nesprendžia tos chroniškos ligos, kurią, mūsų įsitikinimu, reikėtų spręsti, kadangi dabar yra palankus metas tą daryti – ekonominis ciklas, kaip bevertintume, yra pakilime“, – sako V.Vasiliauskas.
Jis nesiėmė vertinti atskirų Seimo narių pasiūlymų, ir kokia bus galutinė reforma, kadangi „tai būtų būrimas iš kavos tirščių“.
„Mūsų pozicija visą laiką buvo nuosekli – mes sakome, kad tiek mokesčių pakeitimai, tiek pensijų pakeitimai – tai vieno kūno dvi rankos. Todėl mes įsivaizduojame, kad visą paketą reikėtų nagrinėti kartu. Todėl mums dabar gaila, kad kartais nukrypstama į diskusijas dėl atskirų elementų, kurie, be abejo, yra svarbūs, na, bet visuma yra svarbiausia“, – sako V.Vasiliauskas.
Dėl ko Lietuvoje mažos pensijos
V.Vasiliauskas lygina, kad Lietuvoje pensijos sudaro 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto, o išsivysčiusiose pasaulio šalyse įprasti 9-10 proc. rodikliai. Tai reiškia, kad pensijos Lietuvoje galėtų būti trečdaliu didesnės.
„Esminis dalykas – mažas viešųjų finansų krepšelis. Ir vėl grįžtame prie esminio klausimo – mažo perskirstymo“, – sako V.Vasiliauskas.
Tačiau ne darbuotojų apmokestinimas yra ta sritis, kurios sąskaita turėtų būti didinamas mažas mokesčių surinkimas. Mat tiek EK, tiek TVF ekspertai darbo santykių apmokestinimą Lietuvoje įvardija kaip didelį.
„Išvados labai paprastos – taip, darbo jėgos apmokestinimas yra didelis. Ir dėl to mes turime nemažai problemų. Todėl dar kartą sakau, tai, kas pasiūlyta darbo jėgos apmokestinimo dalyje, tikrai, mūsų vertinimu, atliepia į rekomendacijas. Tačiau mes turime visą eilę kitų pajamų rūšių, kurios apmokestinamos kitaip, negu darbo santykiai, ir tas apmokestinimo režimas yra per daug skirtingas“, – vertina mokesčių reformą V.Vasiliauskas.
Jis aiškina, kad mokesčių surinkimą galėtų pagerinti vienodesnis visų pajamų rūšių apmokestinimas.
„Be abejo, mes suvokiame, kad atskiros pajamos savyje gali turėti skirtingų apmokestinimo niuansų, bet toks arbitražas, koks yra dabar, jis yra per didelis, ir jis niekaip neprisideda prie viešųjų finansų krepšelio gausinimo“, – sako V.Vasiliauskas.
Jis sveikintinomis laiko iniciatyvas naikinti dalį verslo liudijimų rūšių, tačiau tikina, kad sprendimai turėtų būti „gerokai gilesni“.
„Sodra“ neatlaikys spaudimo
Kalbėdamas apie pensijų sistemą V.Vasiliauskas apgailestavo, kad dabartinė pensijų sistema, kuomet išmokos dengiamos dirbančiųjų įmokomis, neatlaikys būsimos demografinės prarajos.
„Pagrindinės problemos yra susijusios su 10–20 metų perspektyva, kada darbo rinkos pokyčiai bus tokie, kad darbo jėgos mažės, o pensinio amžiaus žmonių daugės. Na, ir akivaizdu, kad taip vadinama PAYG sistema neatlaikys to spaudimo. Todėl mes ir sakome – didesnis taupymas, šiuo atveju antroje pakopoje, galėtų padėti spręsti problemą“, – sako V.Vasiliauskas.
Jis patikino, kad ir kitų II pakopos problemų sprendimas yra labai svarbus – grąžos klausimus spręstų perpus mažesni mokesčiai, o valstybinis anuiteto tiekėjas eliminuotų bankroto riziką.
V.Vasiliauskas atmetė kaltinimus, esą pensijų reformą ruošė verslininkai.
„Mes esame nepriklausomi, ir nepriklausomi nuo visų. Ir tikrai mūsų siūlymai, kuriuos esame pateikę, yra pagrįsti mūsų ekspertize, mūsų skaičiavimais, mūsų modeliavimais. Atmetu bet kokias spekuliacijas, kad mes kažkam atstovaujame“, – sako V.Vasiliauskas.
Anot jo, Lietuvos bankas yra konstruktyvus, ir teikia savo pasiūlymus, o dėl to jau turės apsispręsti Seimas.
„Dabar girdžiu, kad Seime vyksta svarstymai, kad galbūt reikėtų nemažinti „Sodros“ įmokos, o galvoti apie tam tikras GPM korekcijas. Kiek aš suprantu, 2 proc. mažinimo pagrindinis argumentas buvo susijęs būtent su kuo didesnės žmonių aprėpties dalyvavimo pensijų sistemoje skatinimu. Nes prie dabartinio dalyvavimo akivaizdžiai matyti, kad visgi žmonės nepakankamai yra įsitraukę ir žmonės labiau gyvena šia diena, nei kad rūpinasi ateitimi“, – paskatų pasigedo V.Vasiliauskas.
Jis tikina, kad jei pensijų reforma bus įgyvendinta, tai padės sukaupti reikšmingesnes sumas pensijai, nei dabar. Tačiau jei reforma bus pradėta „tampyti po vieną atskirą detalę, mes nueisime nuo klausimo esmės – o klausimo esmė yra demografija po 20 metų“.
„Dar ką noriu pabrėžti – svarbu susitarti dėl modelio daugeliui metų į priekį. Manau, visi pavargo nuo kaitaliojimo, todėl tikrai labai nesinorėtų, kad po 4 metų, po 2 metų, kada bus naujas politinis ciklas, kad vėl grįžtume prie tų pačių klausimų“, – sako V.Vasiliauskas.
Šviesi ekonominė padangė
LB vadovas pažymėjo, kad Lietuvos ekonomika stabiliai auga, šiemet tikimasi, kad BVP augimas viršys 3 proc.
„Kas kelia nerimą perspektyvoje ilguoju laikotarpiu, susiję su darbo rinka – čia, mano galva, yra pagrindinė problema, taip pat migracijos balansas vis dar yra neigiamas, tai irgi yra problema. Tačiau kalbant apie šiuos ir kitus metus, mes kažkokių didesnių debesų nematome“, – sako V.Vasiliauskas.
Darbo jėgos trūkumo problemą, anot jo, padėtų spręsti vykdoma profesinio mokymo reforma. LB vadovas tikėtųsi, kad ir migracijos balanso pasikeitimas į teigiamą pusę galėtų padėti tą spręsti.
„Mes nepastebime skolinimo srautų sumažėjimų. (...) mes kaip tik matome, kad būsto paskolų rinka tikrai yra aktyvi, bankai labiau skolina smulkiam ir vidutiniam verslui, apskritai, visas kredito portfelis yra padidėjęs maždaug 8 proc.“, – sako V.Vasiliauskas.
Jis nesureikšmino bankų didinamų palūkanų – būsto paskolų palūkanos šiuo metu padidėjusios maždaug 0,2 proc. punkto, tačiau vis tiek išlieka arti istorinių žemumų.
„Kol kas mes nematome, kad būsto kainų augimas kažkaip pralenktų arba neatitiktų fundamentalių ekonomikos faktorių, kas liudytų, kad formuojasi kainų ar NT burbulas. Aktyvumas taip – ypač Vilniuje – sandorių skaičius yra didelis, bet kainų didėjimas, mūsų nuomone, atitinka fundamentus. Jei neatitiktų, be abejonės, mes naudotumės savo makroprudencinės politikos instrumentus“, – žada NT kainų kontrolę V.Vasiliauskas.
Anot jo, sumažėjusios rizikos ir užsienyje – Švedijoje būsto kainos ėmė didėti, Italijoje politiniai neramumai aprimo suformavus vyriausybę.
LB yra įjungęs kondicionierių skolinimui – bankai priversti kaupti anticiklinio kapitalo rezervą, kuris šiuo metu siekia 0,5 proc., bet gali būti padidintas iki 1 proc. Tai įšaldytų apie 120 mln. eurų bankų turto.
„Nustatant anticiklinio kapitalo rezervą, mūsų logika yra tokia, kad sukauptų atsargas, kurias, jei kažkas atsitiktų, tą rezervą būtų galima atpalaiduoti, kad neigiamai nepaveiktų kreditavimo“, – sakė V.Vasiliauskas.
