„Suprantu tai iš jūsų klausimų ir rinkos lūkesčių, visi klausia, ką papildomai darysite. Mano nuomonė labai aiški. Papildomos priemonės nėra būtinos“, - interviu JAV verslo dienraščiui „The Wall Street Journal“ tvirtino V.Vasiliauskas.
Pasak jo, ECB valdančioji taryba šį mėnesį įvyksiančiame posėdyje ir kitame posėdyje, kuris vyks gruodį, nagrinės duomenis ir ekonomikos pokyčius. Lietuvos banko vadovas pridūrė, jog „šiuo metu“ neįžvelgia „jokios papildomų paskatų ir papildomo programos koregavimo būtinybės“.
Metinė infliacija euro zonoje neseniai smuko žemiau nulio, dėl to padidėjo spaudimas ECB išplėsti obligacijų pirkimo programą. ECB vadovas Mario‘us Draghis penktadienį Limoje pareiškė, kad ECB gali pakoreguoti programą, jei infliacija pernelyg ilgam nukryptų nuo banko užsibrėžto tikslo, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu būtų mažesnė, bet artima 2 procentams.
Siekdamas padidinti infliaciją ir paspartinti ekonomikos augimą, ECB nuo kovo mėnesio kas mėnesį perka daugiausia vyriausybių obligacijų už 60 mlrd. eurų. M.Draghis praėjusį mėnesį aiškiai pareiškė, kad programa, turinti pasibaigti 2016 metų rugsėjį, gali būti pratęsta, jei to reikės infliacijai atgaivinti.
Tačiau V.Vasiliauskas pabrėžė, kad infliacijos smukimą didžiąja dalimi lemia energijos kainos. Jo nuomone, šiuo atveju pinigų politika negalima daug pasiekti: „Galima padaryti daug ką, bet kaip pakeisti padėtį dėl energijos kainų?“
Jis taip pat mano, kad esant mažoms naftos kainoms „galima tikėtis tam tikrų pranašumų realiajai ekonomikai“.
Pasak Lietuvos banko vadovo, dabartinė kiekybinio skatinimo programa „veikia“ ir jos „veiksmingumas labiausiai matyti“ per skolinimo kanalą, o euro zonos ekonomika „yra geresnės būklės“ nei buvo prieš kiekybinio skatinimo pradžią.
Lietuvos centrinio banko vadovas taip pat pareiškė palaikąs didesnį politikos derinimą euro zonos lygmeniu.
„Jeigu Europą norime matyti klestinčiu regionu, turėtume pagalvoti apie didesnį derinimą“, - sakė V.Vasiliauskas.
