Lietuvos bankas internetinėje svetainėje patalpino visą viešo kreipimosi tekstą, kurį pasirašė valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas
„Siekdami išsklaidyti nepagrįstus kaltinimus dėl Lietuvos banko nebendradarbiavimo su BFK ir neva nuslėpto tarpbankinių palūkanų indekso VILIBOR „tyrimo“, Jūsų žiniai teikiame detalesnius paaiškinimus, kurie padės išsklaidyti abejones dėl 2019 m. sausio 23 d. Jums adresuotame rašte DĖL VILIBOR RODIKLIO POKYČIŲ 2008–2009 METAIS pateiktos informacijos“, – teigiama Lietuvos banko rašte.
Anot Lietuvos banko, viešoje erdvėje paskleisti nepagrįsti ir tikrovės neatitinkantys teiginiai dėl tariamo nebendradarbiavimo su BFK, kuris atlieka krizės priežasčių tyrimą.
„Lietuvos bankas aukščiausiu lygiu dalyvavo visuose BFK posėdžiuose, į kuriuos buvo kviestas ir pateikė išsamius atsakymus į visus klausimus, susijusius su vykdomu krizės tyrimu ir parlamentine kontrole, kurie buvo užduoti. Apgailestaujame, kad Lietuvos banko pasiūlymas inicijuoti diskusiją, jog būtų detalizuoti konkretūs komisijai rūpimi klausimai, nebuvo priimtas. Nepaisant to, ir toliau esame pasirengę aktyviai bendradarbiauti ir atsakyti į visus kylančius klausimus“, – aiškina Lietuvos bankas.
Antras teiginys – Lietuvos bankui mestas nepagrįstas kaltinimas dėl neva nuslėpto tarpbankinių palūkanų indekso VILIBOR „tyrimo“ neatitinka tikrovės ir klaidina visuomenę.
„Lietuvos bankas, būdamas atsakinga valstybės institucija, laikosi principo, kad šalies valstybės institucijoms ir visuomenei gali būti teikiamos tik pagrįstos ir abejonių nekeliančios, oficialią Lietuvos banko poziciją atitinkančios išvados. BFK pirmininkas VILIBOR „tyrimu“ klaidingai vadina 2012 m. rudenį Lietuvos banko tarnautojų parengtą pažymą „Paskolų kainodaros trūkumai, galimos alternatyvos ir makroprudencinės priemonės“, kuri 2019 m. balandžio 2 d. buvo nedelsiant paviešinta viešoje erdvėje kilus nepagrįstoms spekuliacijoms dėl jos turinio“, – teigia Lietuvos bankas.
Trečia, teigiama, kad Lietuvos bankas nuolat aktyviai stebi ir analizuoja situaciją finansų ir pinigų rinkose, todėl krizės laikotarpiu stebėtas ir nagrinėtas bankų kotiruočių, naudotų VILIBOR paskaičiuoti, pagrįstumas, jos buvo lyginamos su kitomis palūkanų normomis, organizuoti susisitkimai su bankų iždų atstovais ir kt.
„Susitikimų su bankais metu kiekvieno banko atstovai turėjo teikti argumentus ir paaiškinimus savo kotiruotėms pagrįsti. Reguliari situacijos stebėsena ir analizė, bankų teikiami pagrindimai nesuteikė pagrindo įtarti bankus piktnaudžiavimu dėl teikiamų VILIBOR kotiruočių. Dėl šios priežasties galimos žalos būsto paskolų gavėjams vertinimas nebuvo atliekamas“, – teigiama Lietuvos banko rašte.
Ketvirtas Lietuvos banko teiginys – esą nutekėjusi pažyma buvo darbinis dokumentas, kuriame atspindėtos autorių asmeninės nuomonės, ji skirta ekonomistų diskusijoms banko viduje, dėl to nevengta ir provokuojančių teiginių. Ant dokumento aiškiai nurodyta, kad nuomonės nebūtinai atitinka oficialią Lietuvos banko nuomonę.
Penktu teiginiu Lietuvos bankas tikina, kad pažymos tikslas buvo ne analizuoti VILIBOR, o spręsti būsto paskolų kainodaros problemas – po šios pažymos ir tolesnių diskusijų atnaujintos metodikos, patvirtintos naujos taisyklės, taip pat ir Atsakingo skolinimo nuostatai.
Ragina S.Jakeliūną pateikti institucijoms turimą neatskleistą informaciją
Lietuvos banko rašte vertinama, kad S.Jakeliūno teiginiais spaudos konferencijos metu išreikštos abejonėmis tarpbakinėmis palūkanomis VILIBOR.
S.Jakeliūnas tuomet teigė: „Lietuvoje turime savo tarpbankinio skolinimo palūkanų indeksą VILIBOR ir čia kilo daugybė klausimų ir abejonių, ar bankai, veikiantys Lietuvoje, nemanipuliavo ta informacija siekdami sau naudos arba norėdami išspręsti savo problemas. Tai tokių įtarimų yra. Analizė, kurią atlikau aš, rodo, kad pagrindo įtarti ir pradėti kažkokį tyrimą tikrai yra“.
Lietuvos bankas, atsižvelgiant į šį teiginį, daro prielaidą, „kad S. Jakeliūnas iki šiol disponuoja reikšminga viešai neatskleista informacija“, ir ragina ją pateikti.
„Atsižvelgdami į teiginį, kad BFK pirmininko S. Jakeliūno dar 2012 m. ar anksčiau atlikta analizė suteikė jam pagrindą įtarti Lietuvoje veikiančius bankus VILIBOR kotiruočių manipuliacija, o tai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus galėtų būti laikoma nusikalstamu veikimu, darome prielaidą, kad S. Jakeliūnas iki šiol disponuoja reikšminga viešai neatskleista informacija. Raginame BFK pirmininką S. Jakeliūną nedelsiant pateikti atsakingoms institucijoms, įskaitant ir priežiūros instituciją, turimą informaciją“, – teigiama V.Vasiliausko pasirašytame rašte.
Anot Lietuvos banko, spaudos konferencijoje išsakyti kaltinimai nepagrįsti.
„Teiginys, kad, išaugus paskolų palūkanoms, skolininkai patiria didesnes palūkanų išlaidas, nereikalauja papildomų aiškinimų dėl savo akivaizdumo. Minima neva sensacinga 700 mln. litų suma tėra elementarus aritmetinis apskaičiavimas pagal viešai prieinamą informaciją, kiek padidėjo palūkanų išlaidos už paskolų litais portfelį (viešai skelbiama) išaugus palūkanų normoms (viešai skelbiama)“, – aiškinama rašte.
