Vitas Vasiliauskas komentavo Finansų ministerijos darbo grupės planus suformuluoti siūlymus dėl mokesčių lengvatų ir kitų pakeitimų spalio mėnesį.
„Centrinis bankas kaip laikėsi tos pozicijos, kad reikia sisteminio priėjimo, taip ir toliau jos laikosi. Ir mano galva, bet kokie parametrų pasukiojimai nėra tikslingi, nes vis dėlto mokesčių sistema yra toks sisteminis dalykas, mechanizmas, kur sueina daug tarpusavyje susijusių indų“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo V.Vasiliauskas.
Centrinis bankas kaip laikėsi tos pozicijos, kad reikia sisteminio priėjimo, taip ir toliau jos laikosi.
Pasak jo, tik dalinės mokesčių korekcijos nebūtų tikslingos.
„Nemanau, kad reikėtų koncentruotis į lengvatas ar kažkokius fragmentinius pakeitimus. Jeigu daryti, tai daryti visos sistemos peržiūrą – tam reikia pasirengti. Tam reikalingas laikas ir dėl to, mano galva, mintis, kad pakeitimai turėtų būti daromi ne su ateinančių metų biudžetu, o jau galvojant apie 2023 metų biudžetą, na, yra nuosekli ir suprantama“, – argumentavo centrinio banko vadovas.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad diskusijos vyks dėl lengvatų, kurių apimtis sudaro apie 790 mln. eurų. Anot jos, valstybė dėl lengvatų per metus negauna apie 2,2 mlrd. eurų pajamų, tačiau didžiosios jų dalies atsisakyti neketinama.
Svarstoma naikinti subsidijas iškastiniam kurui, įskaitant šildymą, taip pat laikinas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas atskiriems sektoriams, keisti akcizų politiką, įvesti naujus bei peržiūrėti jau esamus taršos mokesčius.
Pasak G.Skaistės, sprendimai dėl mokesčių, tikėtina, būtų priimti kitąmet ir įsigaliotų nuo 2023-ųjų.
V.Vasiliauskas taip pat pritaria dabartiniam paramos nukentėjus nuo koronaviruso pandemijos skirstymui, atsižvelgiant į sumokėtus mokesčius.
Žingsniai, kurie dabar yra daromi, susiejant paramą su sumokėtais mokesčiais, yra tikrai teisingi žingsniai.
„Žingsniai, kurie dabar yra daromi, susiejant paramą su sumokėtais mokesčiais, yra tikrai teisingi žingsniai. Ir man keistai kartais atrodo, kada, sakykime, subjektai (...), kurie sakykime, reikalauja didelės paramos, kai tuo tarpu praėjusiais laikotarpiais pasižiūri į jų mokesčių deklaracijas – ten yra maži skaičiai“, – sakė V.Vasiliauskas.
„Suprantu spaudimą, kuris ateina, bet reikia čia parodyti tvirtumą ir pagaliau gal tada įvyks iš tikrųjų lūžis galvose tiek dėl mokesčių sistemos, tiek apskritai dėl viešojo sektoriaus kokybės. Aš to tikiuosi“, – pridūrė jis.
V.Vasiliauskas: galimi bankrotai neturėtų stipriai paveikti ekonomikos
„Kadangi mūsų ekonomika yra pakankamai lanksti ir atvira, tai nemanau, kad tai būtų toks sukrečiantis faktorius, nes vis dėlto dvi dedamosios svarbiausios Lietuvos ekonomikai – tai eksportas ir vidaus vartojimas. Vartojimui, manau, galėtų padaryti tam tikrą įtaką, jeigu staiga dėl nemokumo situacijų bedarbystė iššoktų“, – penktadienį sakė V.Vasiliauskas.
Jis pridūrė, kad šalies eksporto lygis per abi koronaviruso pandemijos bangas iš esmės nepasikeitė.
V.Vasiliauskas sausio pabaigoje svarstė, jog šiemet ir kitąmet gali daugėti įmonių bankrotų. Pasak jo, „normaliais“ laikais bankrotų skaičius būna pastovus, tačiau pernai jis sumažėjo.
Centrinio banko vadovo teigimu, galima daryti išvadą, jog bankrotų skaičius augs, „ypač tada, kai pasibaigs valstybės pagalbos priemonės“.
Vasario pradžioje Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos vadovas Audrius Linartas LRT radijui sakė, kad po pandemijos bankrotų skaičius gali išaugti dvigubai. Anot jo, bankroto bylos bus dažniau keliamos tiek įmonėms, tiek gyventojams.
Duomenų analitikos bendrovė „Scorify“, sausį paskelbusi 2020 metų įmonių apžvalgą, pažymėjo, kad sumažėjo aukščiausios rizikos įmonių ir tai sietina su valstybės parama, įskaitant galimybę atidėti mokesčius.
Todėl, bendrovės vadovo Žilvino Mileriaus teigimu, kol valstybė teiks paramą, bus „iškreiptas verslo vaizdas, o turint galvoje apskritai pernai beveik išnykusį bankrotų reiškinį, dalis įmonių ir toliau gyvuos tik dėl valstybės pagalbos“.
