„Jų pasisakymų esmė buvo ta, kad jie, du valdybos nariai, matė galimas problemas „Snore“ 2009 metais ir informavo ir bandė informuoti tą, ką galėjo. Tai buvo tas laiko tarpas, kada, jų teigimu, valdyboje nuomonės išsiskyrė dėl skirtingo situacijos suvokimo. Tuo metu LB buvo dvi nuostatos – vieniems atrodė, kad situacija “Snore„ atrodė geresnė, o kitiems, kad blogesnė. Jų nuomone, būtų buvę mažiau nuostolių, jeigu būtų buvę reaguota į jų pareiškimus ir pasiūlymus“, – trečiadienį po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos vadovas tvarkietis Valentinas Mazuronis.
Pasak jo, dėl „Snoro“ LB valdyboje vyko balsavimas, ir nuomonės išsiskyrė: „Mūsų žiniomis, balsavimas buvo“.
Pasak parlamentaro, V.I. Geralavičius ir D.Petrauskas „Snoro“ problemą spręsti siūlę „įvairiais lygiais“. „Tame tarpe ir išeinančiais už centrinio banko ribų“, – sakė V.Mazuronis.
Jo žodžiais, V.I. Geralavičius ir D.Petrauskas teigia apie „Snorą“ informavę premjerą Andrių Kubilių, kuris, anot V.Mazuronio, komisijai tai patvirtino.
„Jeigu apie susitikimą su premjeru, mes turime informacijos tik tiek, kad toks susitikimas buvo. Kaip tai buvo pranešta premjerui, reikia klausti jo paties“, – sakė parlamentaras.
„Mes toliau dar tirsime, ar (po to kai, buvo informuotas premjeras – BNS) buvo sprendžiamos tos problemos ar jos pakankamai buvo sprendžiamos“, – sakė V.Mazuronis.
V.Mazuronio žodžiais, trečiadienį apklausta buvusi LB valdybos narė Ramunė Zabulienė buvusi toje pusėje, kuri „mažiau kritiškai vertino situaciją“.
Po apklausos komisijoje R. Zabulienė žurnalistams teigė neturėjusi informacijos apie galbūt blogą „Snoro“ finansinę veiklą.
Į LB valdybą V.Geralavičius buvo paskirtas 2004 metais gegužės 3-ąją. Iki tol jis buvo ambasadorius Vokietijoje. D.Petrauskas centrinio banko valdybos nariu buvo paskirtas 2004 metais gruodžio 3 dieną. Iki tol jis dirbo LB Rinkos operacijų departamento direktoriumi.
Parlamentinė komisija, kuri analizuoja „ Snoro“ bankroto aplinkybes, išvadas Seimui turi pateikti iki birželio 1-osios. Parlamentarai jau apklausė buvusius ir esamus LB vadovus ir darbuotojus, „Snoro“ administratorius, du premjerus, ėjusius pareigas nuo 2006 metų, finansų ministrę.
Komisija turės atsakyti į 14 klausimų, susijusių su „ Snoro“ žlugimo aplinkybėmis.