Dėl stringančių „Vaiko pinigų“ kritikuojama valdžia ketina eiti toliau. Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai įregistravo pataisą, kuri įpareigotų valstybę kompensuoti tėvų išlaidas auklėms. Parlamentarai mano, kad taip būtų sprendžiama darželių trūkumo problema, o tokios auklės galėtų prižiūrėti ne daugiau kaip 5 vaikus.
„Asmuo, pavyzdžiui, esantis vaiko priežiūros atostogose arba pensininkas, prižiūrintis savo anūką, galėtų namuose įkurti šeimos darželį (namudinį darželį), priimti dar kelis savo kaimynų, draugų ar pažįstamų vaikus ir dienos metu juos prižiūrėti“, – aiškina projektą įregistravusi Rita Tamašunienė.
Pasak jos, tuo galėtų užsiimti kaimynai bei draugai, taip pat motinos, kurios galėtų prižiūrėtų ir kaimynų vaikus.
Tokiai idėjai pritaria ir „valstiečiai“. Pataisos siūlytoja net ir svarstant Seime naujovę nesugebėjo pasakyti nei kiek tai kainuotų biudžetui, nei iš kur būtų imti pinigai.
Nenumatė jokių „lubų“
Kiek realu, kad valstybė dotuotų auklių paslaugas Lietuvoje? Idėjos autoriai siūlo, kad už vaikų priežiūrą būtų kompensuojama 50 procentų išlaidų. Tiesa, projekte nenumatytos kompensacijų „lubos“, tad teoriškai auklės tokiu atveju galėtų susitarti su tėvais dėl milžiniško atlygio – pusę jo vis tiek kompensuos valstybė.
Būtent tokią riziką mato Seimo Teisės departamentas. Savo išvadose teisininkai skelbia, kad projekto autoriai iš tiesų nenumatė jokio maksimalaus valstybės paramos dydžio. Todėl, kaip įspėja Teisės departamentas, tai „netiesiogiai skatintų ir piktnaudžiavimo gaunant kuo didesnę valstybės paramą galimybę“.
Parlamentaras Arūnas Gumuliauskas, pats pasirašęs po projektu, svarstant jį Seime suabejojo – ar pakaks tokios auklėms kvalifikacijoms. Panašiai kalbėjo ir kiti Seimo nariai,.
„Ir šiuo metu vaikus patikime auklėms, kurias pasirenkame su rekomendacijomis draugų, jos neišmoko anglų kalbos“, – atsakė R.Tamašūnienė, kurios nuomone, tokios auklės turėtų būti bent jau psichologiškai patikimos. „Lenkijoje yra toks kompetencijų centras“, – pasiūlė ji.
Konservatorius Mantas Adomėnas mano, kad tokioms auklėms reiktų atiduoti dar daugiau teisių ir galimybių.
Auklių agentūros vadovė Ieva Augustinienė neatmeta, kad tokiu atveju atsirastų piktnaudžiaujančių dotacijomis. „Žinoma, jei atsirastų tokia galimybė, kai kurie asmenys piktnaudžiautų“, – sakė jis. Tačiau auklių verslo atstovė sako, kad įstatymo pataisa sumažintų nelygybę, kai dabar kai kurios savivaldybės dotuoja tėvų išlaidas, vedant vaikus į privačius darželius.
„Kai tai buvo įteisinta, tėvai pradėjo leisti net metų neturinčius vaikus į darželius, nes šie ėmė konkuruoti tarpusavyje, nuvilioti vienas nuo kito vaikus“, – kalbėjo auklių agentūros vadovė.
Jei būtų dotuojama auklių paslauga, valandinis atlygis, jos nuomone, didėtų, o pastovus mokestis stabilizuotųsi.
Keliautų kaip „Vaiko pinigai“
Siūloma, kad 50 procentų išlaidų būtų dotuojama iš valstybės biudžeto per dotacijas savivaldybėms. Būtent tokiu principu dabar mokami „Vaiko pinigai“. Bet praktika parodė, kad kai kuriose savivaldybėse tai stringa, o išmokų skirstytojai skundžiasi milžinišku krūviu. Todėl kompensacijos už aukles dar labiau apsunkintų jų darbą.
Seimo Teisės departamento specialistams kilo ir daugiau klausimų įvertinus pasiūlymą. Pavyzdžiui, kodėl siūloma kompensuoti tik išlaidas auklėms.
„Ikimokyklinio amžiaus vaikas gali būti ugdomas ne tik pas dienos auklėtoją, bet ir pas laisvąjį mokytoją, privačioje (nevalstybinėje) ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, kurioje auklėtojas dirba ne pagal verslo liudijimą, o sudaręs darbo sutartį“, – pastebi Seimo teisės specialistai. Kitaip tariant, teisininkai stebisi, kodėl norima padengti tik tokių auklių išlaidas.
