„Nuėjus į banką kalbėtis dėl galimybės pasiskolinti, visuomet (pasirašius sutikimą) patikrinama žmogaus kredito istorija ir kredito reitingas „Mano Creditinfo“ sistemoje. Pagal gautus rezultatus siūlomos preliminarios palūkanos ir kitos sutarties sąlygos. Viskas būtų kaip ir gerai, jeigu kredito reitingas būtų skaičiuojamas pagal protingą ar teisingą formulę. Deja, formulė labai paslaptinga ir prasilenkianti su realybe“, – piktinasi vyriškis.
Jis planuoja prašyti paskolos būstui įsigyti, todėl, kaip ir bet kuris finansus planuojantis žmogus, norėjo palyginti, kokias sąlygas jam gali pasiūlyti bankai. Jis nenori pulti prie pirmo pasitaikiusio pasiūlymo. Tačiau šis domėjimasis Juliui atsirūgo – jo kredito reitingas ėmė blogėti su kiekvienu apsilankymu vis kitame banke.
Pradelstų mokėjimų neturintis Julius gegužės 31 dieną pasitikrino savo kredito reitingą – jis buvo 0,78 procento – tai B klasė, reiškianti aukštesnį nei vidutinis patikimumą.
„Ganėtinai neblogas reitingas padrąsino pradėti kalbėtis su bankais. Nuėjau į vieną banką, ten patikrino mano duomenis, pasikalbėjome, išsiaiškinau siūlomas sąlygas. Po vizito banke gavau laišką birželio 23 d., kad buvo domėtasi mano kredito istorija. Kadangi žinojau, kas ir kodėl domėjosi, per daug į tai dėmesio nekreipiau, tik nusprendžiau įdomumo dėlei dar kartą susiformuoti ataskaitą ir likau nemaloniai nustebintas“, – pasakoja Julius.
Jo kredito reitingas nuo 0,78 proc. buvo pablogėjęs iki 1,09 proc. – tai vis dar B klasė. Jokių naujų įsipareigojimų jis tikina neprisiėmęs.
„Realiai visiškai niekas nepasikeitė. Pagalvojau, kad galbūt tai laikinas pakitimas, gal reitingas dažnai svyruoja dėl kokių nors kitų priežasčių, ir per daug to nesureikšminau – tęsiau savo kelionę per bankus“, – pasakoja Julius.
Tada jis apsilankė dar viename banke, irgi išsiaiškino siūlomas sąlygas. Čia jį nustebino gerokai didesnės siūlomos palūkanos.
„Kitą dieną, liepos 4 d., vėl gavau laišką, kad buvo domėtasi mano istorija. Pasielgiau taip pat kaip ir praėjusį kartą ir vėl susiformavau ataskaitą. Ir vėl likau nemaloniai nustebintas – nors niekas nesikeitė, bet kredito reitingas buvo nukritęs dar žemiau – iki 1,95 %. Dėl to sunerimau, nes žemas kredito reitingas reiškia prastas sąlygas pasiskolinti“, – sakė Julius, su savo ataskaitomis supažindinęs ir 15min.
1,95 proc. tikimybė vėluoti atsiskaityti su kreditoriais per 90 dienų jau reiškia C klasę – tai vidutinis patikimumas. Trečias bankas pagal šį rodiklį jau siūlytų prastesnes skolinimosi sąlygas.
Nusprendė ieškoti teisybės
Julius pradėjo domėtis, kas galėjo lemti vis prastėjančią jo kredito istoriją. Jis kreipėsi į „Creditinfo Lietuva“, tačiau gavo tik abstraktų atsakymą, į ką atsižvelgiama skaičiuojant kredito reitingą. Vienas iš rodiklių – kreditavimosi aktyvumas.
„Bandžiau pasidomėti šiuo kriterijumi ir jo įtaka plačiau, bet gavau atsakymą, kad tokios informacijos gauti negaliu pagal LR įstatymus. „Creditinfo“ pasiūlė perskaičiuoti reitingą rankiniu būdu, bet niekaip neatsakė į klausimą, ar rezultatą matys ir įstaigos besidominčios mano istorija ar jis bus skirtas tik man asmeniškai, nors leido suprasti, kad rezultatas bus skirtas tik man pačiam“, – sako Julius.
Jis analizavo turimus duomenis ir rado netgi neatitikimų: „Creditinfo“ duomenys apie paskolas nesutampa su Lietuvos banko duomenimis – institucijos duomenys apie paskolas mažesni, nei nurodo „Creditinfo“.
„Taigi žmonės, norėdami atsakingai pasiskolinti, ieškodami geriausių sąlygų, iš tiesų numuša savo kredito reitingą, taigi kaskart apsilankydami banke gauna vis prastesnes sąlygas. Ir taip pasaka be galo. Negana to, sistema, kuria naudojasi dauguma finansinių paslaugų įstaigų, rodo klaidingus duomenis apie jūsų esamus įsipareigojimus“, – piktinosi Julius.
„Creditinfo“: jei vaikščiosi per bankus – baus
UAB „Creditinfo Lietuva“ teisininkas Anatolijus Kisielis 15min patvirtino – iš tiesų kredito reitingas keičiasi, jei gyventojas pradeda domėtis galimybėmis paskolų kaina bankuose.
„Vienas iš kompleksinių veiksnių, turinčių įtakos „Mano Creditinfo“ kredito reitingui, yra kreditavimosi aktyvumas, kuris parodo asmens ketinimų skolintis dažnį. Kreditavimosi aktyvumas vertinamas pagal kreditorių kredito biure suformuotų asmens kreditingumo ataskaitų skaičių, konkrečiau – užklausų apie įsiskolinimą skaičių“, – sako A.Kisielis.
Jis aiškina, kad augant šiam rodikliui „mažėja planuojamo asmeninio biudžeto lankstumas, todėl išauga vėlavimo atsiskaityti rizika“.
Didesnis kreditavimosi aktyvumas per labai trumpą laikotarpį yra rizikos požymis, nes tokiu būdu bus siekiama sparčiai padidinti asmeninių įsipareigojimų lygį. Kreditavimosi aktyvumui mažėjant, laipsniškai mažėja ir šio rodiklio įtaka kredito reitingui“, – teigia A.Kisielis.
Kitaip tariant, jei gyventojas netikėtai taptų itin dažnu bankų ar kredito unijų svečiu, o šios jo aktyvumą tikrintų kreditų biure – jo kredito reitingui tai turėtų neigiamą poveikį.
„Tačiau reikėtų žinoti, kad kredito reitingas yra subjektyvi nuomonė, atspindinti kredito biuro požiūrį į asmens kreditingumą. Kiekviena įstaiga – bankai, telekomunikacijų, lizingo ar kitos įmonės – savarankiškai vertina kliento kreditingumą pagal jai prieinamą informaciją. Todėl tos įstaigos nustatytas kredito reitingas nebūtinai turi sutapti su kredito biuro ar paties subjekto vertinimu“, – teigia A.Kisielis.
Jis patikino, kad toks vertinimas pasiteisino – lyginant asmenis, kurių domėjimasis kreditais mažiausias, su tais, kurių aktyvumas didžiausias, matyti, kad pastarosios grupės skolų skaičius gali būti 6 ir daugiau kartų didesnis.
Lietuvos bankų asociacija: to negali būti
Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas Aidas Budrys nepatikėjo, kad dėl apsilankymų bankuose galėtų augti kredito reitingas.
„Na čia tai įdomu, tikrai dar negirdėjau tokios situacijos, kad taip būtų. Jei žmogus skolinasi ir vienur, ir kitur, tai aišku – paskolų kreditų kiekis turi įtakos, nes jis paveikia gebėjimą sugrąžinti. Bet nemanau, kad noras pasitikrinti galimybes skolintis, galėtų turėti įtakos. Bent jau mes to negirdėjom, neturim tokios informacijos asociacijoje“, – sako A.Budrys.
Jis paaiškina, kad kreditų reitingas yra itin svarbaus paskolą pasiimti planuojančiam žmogui.
„Bankai skolininko riziką vertina priklausomai nuo vidinių rizikos vertinimo algoritmų ir metodikų, vieni galbūt ima jau sugeneruotą „Creditinfo“ vertinimą, kiti galbūt patys savo modelius turi. Čia kiekvieno individualus sprendimas, priklausomai nuo jų rizikos vertinimų modelių“, – sako A.Budrys.
Jis aiškina, kad skolininko rizika tiesiogiai susijusi su galima kredito kaina.
„Dalis kredito kainos atspindi ir žmogaus riziką, tai natūralu – kuo rizika mažesnė, tuo ta dalis, kuri susijusi su rizika – mažėja. Kuo rizika didėja, tuo ir paskolos kaina didėja, čia viskas labai logiška ir aišku. Kiek tos įtakos turi reitingas iš „Creditinfo“ vertinant klientą – čia kiekvieno banko individualus modelis“, – sako A.Budrys.