Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Vakarų laivų gamyklą“ piktina, kad „Lietuvos jūrų laivininkystė“ laivus remontuoja latviai

Sunkmečiu dėl kiekvieno užsakymo ypač kovojantys laivų remontininkai pasigenda valstybės supratimo ir stebisi, kad mieliau remiama kaimynų ekonomika.
Klaipėdoje savaitgalį šurmuliuoja šventės svečiai ir dalyviai.
Laivai / 15min.lt/Martyno Siruso nuotr.

Susisiekimo ministerijos valdomos bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ laivai pastaraisiais metais remontui neretai renkasi Latvijos uostus, juose paliekama milijonai, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.

Įmonė teigia, kad renkasi Latviją tik todėl, kad ten taisyti lavus dabar pigiau – „Vakarų laivų gamykloje“ laivo remontas kainuoja 65 tūkst. eurų daugiau nei Liepojoje.

Liepojos laivų remonto įmonėje „Tosmares Kugu buvetava“ šiuo metu remontuojamas „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivas „Raguva“, atplaukęs iš Karibų baseino, nes ten nerasta, kas atliktų sudėtingus remonto darbus, pakeliui į Latvijos uostą yra ir laivas „Audrė“.

Estijos koncernui „BLRT Grupp“ priklausanti „Vakarų laivų gamykla“ stebisi, kad valstybės valdoma „Lietuvos jūrų laivininkystė“ maždaug 2 mln. litų parems Latvijos ekonomiką, užuot remontui pasirinkusi Klaipėdos uosto įmonę, nors ši esą pasirengusi pasiūlyti palankiausias sąlygas ir užtikrinti kokybę.

„Vakarų laivų gamyklos“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika sako, kad įmonėje jau apie penkerius metus nėra remontuojami „Lietuvos jūrų laivininkystė“ laivai, nors čia taisomi maždaug 20 šalių laivai, tarp jų visi bendrovės „DFDS Lisco“ keltai.

Kita Susisiekimo ministerijos valdoma įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ aistrų tarp remonto paslaugas teikiančių įmonių nekaitina, nes traukinius ir vagonus dažniausiai taiso pačios įmonės meistrai – bendrovė valdo antrinę įmonę „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, ji užsiima ne tik remontu, bet ir lokomotyvų gamyba.

Maždaug apie 5 proc. remonto darbų, anot „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos, , atliekama „išorėje“, visa kita sutvarkoma savomis jėgomis.  

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?