2023-ieji valdančiųjų buvo įvardyti metais, kai turėjo įsigalioti mokesčių pertvarkos paketas, apimantis tiek naujus mokesčius, tiek pakeitimus dėl įvairių lengvatų apkarpymo. Kadencijos pradžioje Vyriausybė daug dėmesio skyrė diskusijoms su socialiniais partneriais ir visuomene, sudarė Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupę.
Iš viso vyko 7 virtualūs susitikimai, kuriuos galėjo stebėti ir visuomenė. Pirmasis susitikimas įvyko dar 2021 m. vasarį.
Tiesa, per įvykusius sutikimus išsakytos pastabos ir pasiūlymai taip ir nebuvo finalizuoti – pagal pirminį planą, atrinkus siūlymus, kuriuos būtų galima teikti Vyriausybei, pastaroji sprendimą turėjo priimti iki 2022 m. pirmo ketvirčio, o galutinius pakeitimus parengti per antrąjį šių metų ketvirtį.
Tačiau galutinių pasiūlymų nei ekspertai, nei visuomenė taip ir neišvydo. Vasario pradžioje, kai Rusija jau vykdė energetinį karą prieš Europą, o vis realesnė atrodė ir šios šalies karinė agresija prieš Ukrainą, ministerija aiškino, kad mokesčių pertvarka dabartinėje aplinkoje nebėra prioritetas.
„Turint omenyje tarptautinio energijos kainų šuolio sąlygotą infliaciją ir kainų augimą, nemanome, kad laikas yra tinkamas kalbėti apie mokesčių modelio pokyčius, kurie bet kuriuo atveju galėtų įsigalioti anksčiausiai nuo kitų metų“, – vasario pradžioje 15min teigė Finansų ministerija.
Nuo to laiko praėjo pusė metų, tačiau ministerijos kartojami argumentai, kodėl pokyčių nesiimama, nesikeitė – koją kišo tai infliacija, tai neapibrėžtumas. Nors, nei finansų ministrė Gintarė Skaistė, nei Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė niekada tiesiai šviesiai neįvardijo, kad planų įgyvendinti reformą atsisako, komentuodamos šį klausimą žiniasklaidai vis sakydavo, kad pakeitimai galėtų būti įgyvendinti tik atėjus „stabilesniems ir labiau prognozuojamiems“ laikams.
„Kai situacija stabilizuosis, matysime, koks bendras ekonomikos peizažas ateinantiems laikotarpiams, sprendimai bus padaryti. Kada konkrečiai – negaliu pasakyti“, – balandžio pradžioje sakė G.Skaistė.
Pastaruoju metu mokesčių sistemos pertvarkos klausimas buvo vėl prisimintas. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pirmadienį paragino diskutuoti apie naujus aplinkosaugos ir NT mokesčius, didėsiant valstybės biudžeto išlaidoms dėl energijos kainų kompensavimo.
„Kalbame apie didesnes išlaidas, galbūt ne apie pačius sprendimus, bet diskusijas apie nekilnojamojo turto, aplinkosaugos mokesčius. Žinau, kad tai politiškai sunku ir nepatrauklu, bet niekada nėra gero laiko kalbėti apie mokesčius ir būtent šitų mokesčių aktualumas kaip niekada yra sustiprėjęs“, – sakė G.Šimkus.
Nepamesti mokesčių reformos idėjos ragino ir šalies vadovo vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius. Jis akcentavo, kad labai reikalinga sulaukti Finansų ministerijos ir Ministrų kabineto požiūrio į mokesčių sistemos reformą, nepaisant sudėtingos ekonominės aplinkos.
Trečiadienį apie mokesčių reformos ateitį paklausta finansų ministrė Gintarė Skaistė kalbėjo mįslingai – anot jos, jokių naujų mokesčių nuo 2023 m. nebus, tačiau „diskusijos dėl tolimesnės mokesčių sistemos tobulinimo yra galimos“.
15min paklausė politikų ir ekspertų, kaip jie vertina šią situaciją, ir kokie mokestiniai pakeitimai visgi galėtų būti įgyvendinti.
Sako, kad pakeitimai – parengti
Finansų ministerija 15min komentavo, kad yra parengusi mokesčių sistemos ir lengvatų peržiūros sisteminius pasiūlymus ir pristatys juos politiniams ir socialiniams partneriams.
Jei pasiūlymų paketas sulauks platesnio sutarimo, tada jis bus pateiktas ir Seime.
„Primename, kad Konstitucinio Teismo sprendimas nurodo, jog mokestiniai pakeitimai turi įsigalioti ne anksčiau kaip pusmetis nuo jų priėmimo, todėl bet kokie mokestiniai pakeitimai įsigaliotų ne anksčiau, kaip 2024 m. sausio 1 d.“, – 15min sakė Finansų ministerija.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sutiko, kad naujų visuotinų mokesčių įvedimui nebūtų „nei balsų, nei poreikio“, tačiau kai kurių nedidelių veiksmų, pasak jo, visgi galima imtis.
„Seniai laikas įtvirtinti investicines sąskaitas, kurios sudarytų galimybę nedideles sumas investuoti į vertybinius popierius ir taip kaupti senatvei nemokant mokesčių, kol neišsiimi pinigų arba nesueina pensinis amžius“, – sakė M.Majauskas.
