Skatins eksportą, bet skolos neribos
Vyriausybės programos apie ekonomiką ir finansų dalis pradedama įvairių problemų, kliudančių šalies ūkio plėtrai, įvardijimu. Be jau koalicijos programoje anksčiau nurodytų problemų, atsiranda dar viena – eksporto ir importo santykio disbalansas.
Pažymėdami, jog nuo nepriklausomybės pradžios Lietuvos užsienio prekybos balansas nuolat yra deficitinis, valdantieji siūlo skatinti lietuviškų prekių ir paslaugų eksportą nepažeidžiant ES taikomų valstybės pagalbos reikalavimų.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuva iš tiesų vis dar atsiveža daugiau prekių nei jų eksportuoja. Pavyzdžiui, rugpjūtį eksportuota 1 856,7 mln. Eur vertės prekių, importuota – 1 999,5 mln. Eur vertės prekių. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 142,8 mln. Eur.
Tiesa, naujai Vyriausybės programoje iškeliama eksporto ir importo santykio disbalanso problema užleido vietą dar prieš mėnesį deklaruotam siekiui įstatymu numatyti maksimalią skolinimosi ribą. Tokios nuostatos pirmadienį paskelbtoje programoje nebeliko, kaip ir pažado „griežčiau (esant reikalui – konstituciniu lygmeniu) reglamentuoti biudžeto balanso ir valstybės skolos rodiklius“.
Pensijų fondus paliks ramybėje
Vyriausybės programoje vietos neberado ir kai kurie daug diskusijų viešojoje erdvėje sukėlę valstiečių žaliųjų atstovų sumanymai. Anksčiau buvo kalbama apie antros ir trečios pakopos pensijų jungimą formuojant vieną privačią kaupiamąją asmens pensiją, tačiau dabar teigiama, kad bus įvertintos antros ir trečios pakopos pensijų kaupimo sistemos veiksmingumas ir tobulinimo galimybės.
Pažadas nuo ateinančių metų liepos 1 d. padidinti vidutinę senatvės pensiją apie 40 eurų jau tapo siekiu nuo liepos 1 d. padidinti vidutinę senatvės pensiją ne daugiau kaip 40 eurų, atsižvelgiant į šalies finansines galimybes, kartu užtikrinant valstybės finansinį stabilumą.
Nebeliko ir ankstesnio pažado riboti greitųjų kreditų paslaugų teikimą, kuris buvo vadinamas žalingu gyventojams ir prilyginamas lupikavimui.
Apie alkoholio monopolį kalba jau švelniau
Itin daug kalbų sukėlęs pasiūlymas įvesti valstybinę prekybos alkoholiu monopoliją, panašu, taip pat sušvelnintas.
„Esant tolesnio ribojimo (alkoholio) poreikiui, įvertinsime galimybę įvesti valstybinę monopolinę prekybos alkoholiu sistemą“, – rašoma Vyriausybės programoje.
Iki galo neatsisakyta ir Regionų plėtros banko steigimo idėjos. Lietuvos paštą Vyriausybė pasižada išlaikyti valstybės nuosavybėje, plėsti jo paslaugų spektrą, o esant poreikiui ir galimybei – „išnaudoti turimą paslaugų infrastruktūrą tokių iniciatyvų įgyvendinimui kaip Regionų plėtros banko steigimas“.
Be to, pažymima, kad bus vertinamos galimybės steigti Nacionalinės skatinamojo finansavimo institucijos valdomą valstybinio ar mišraus kapitalo Regionų plėtros fondą, kuris turėtų padidinti investicijas į regionus ir infrastruktūrą ir sumažins regionų ekonominę atskirtį.
Skatins naudoti nemokamą programinę įrangą
Be to, dar lapkritį rinkimus laimėję valstiečiai žalieji žadėjo įvesti specialius pajamų mokesčius draudimo sektoriuje, tačiau šiandien jau tik aptakiai šneka apie atsižvelgimą į tarptautinę praktiką svarstant draudimo sektoriaus apmokestinimo klausimą.
Tiesa, Vyriausybė į programą įtraukė anksčiau nebuvusį punktą apie azartinių lošimų ir loterijų apmokestinimo reglamentavimo efektyvumo įvertinimą ir tobulinimą.
Nauju įdomiu pasiūlymu, įtrauktu į Vyriausybės programą, galima laikyti ir siekį valstybės ir savivaldybės institucijose naudoti atviro kodo programinę įrangą.
„Įvertinsime atviro kodo programinės įrangos patikimo aptarnavimo infrastruktūros sukūrimo galimybes“, – žadama programoje.
NPD vaikus auginančios šeimoms nekels
„Darnia Lietuva“ pavadintoje koalicijos programoje kalbėta tik apie viešojo sektoriaus darbuotojų algų indeksavimą, o Vyriausybė jau kalba ir apie galimybių, leisiančių indeksuoti gyventojų mokesčiams apskaičiuoti taikomus neapmokestinamuosius dydžius, įvertinimą.
Kalbant apie žadėtas mokestines pertvarkas, Vyriausybės programa nuo koalicinės skiriasi tuo, kad buvo atsisakyta pažado didinti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) šeimoms, auginančioms du ir daugiau vaikų, o apie darbuotojų ir darbdavių mokamų mokesčių jungimą taip pat kalbama švelniau, pabrėžiama būtinybė analizuoti tokios reformos tikslingumą.
Energetikoje – atsinaujinantys šaltiniai
Naujosios Vyriausybės programoje energetikos srityje pagrindiniai prioritetai skirti atsinaujinantiems energijos šaltiniams bei elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa, praneša BNS.
„Mažiau importuosime, didindami vidaus elektros energijos gamybą, panaudodami vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius, siekdami ES ir tarptautinių organizacijų priimtų klimato kaitos mažinimo tikslų. Plėtosime vėjo energetiką sausumoje ir jūroje, nedidinat elektros tarifo vartotojams“, – rašoma būsimos Vyriausybės programoje, kurią Seimas svartys antradienį.
Teigiama, kad dėl vėjo elektrinių įrengimo Baltijos jūroje galimybių, jų vietos ir galios ketinama apsispręsti iki 2020 metų.
Anksčiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kritiškai pasisakė dėl Vilniuje statomos kogerenacinės jėgainės, tačiau būsimos Vyriausybės programoje teigiama, kad vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai bus naudojami, kartu gaminant šilumą ir elektrą, o Vilniuje ir Kaune planuojama statyti vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias kogeneracines elektrines.
„Vienas iš prioritetinių darbų yra visiškas elektros sistemos valdymo susigrąžinimas ir susijungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais sinchroniniam darbui. Artimiausiu metu Lietuva privalo įgyvendinti dar vieną didelį energetinį projektą – pasitraukimą iš Rusijos elektros sistemos ir susijungimą su kontinentinės Europos tinklais“, – rašoma dokumente.
Be to, ketinama sudaryti lengvatines sąlygas smulkiems „žaliosios“ energetikos gamintojams įsigyti elektros baterijų. Skirstomųjų tinklų bendrovės bus skatinamos instaliuoti energijos kaupiklius, bus inicijuota Kruonio HAE 5 bloko statyba.
Programoje pasisakoma prieš atominių elektrinių statybą regione, pabrėžiama, kad didelį susirūpinimą kelia prie pat Lietuvos sienos statoma Astravo elektrinė. Jei kartu su tarptautine bendrija nepavyktų sustabdyti jos statybos, ketinama nepriimti joje pagamintos elektros į Lietuvos rinką.
Be to, kritiškai vertinama šilumos ūkio nuoma privačiam verslui.
„Kainų analizė rodo, kad daugeliu atvejų privatus sektorius nepateisino vilčių – nesumažino šilumos kainų, o kai kuriais atvejais tiesiog piktnaudžiavo užimama padėtimi. Deja, šiandien nepagrįstai didelę Lietuvos gyventojų pajamų dalį „suryja“ mokesčiai už komunalines paslaugas. (...) Valstybės valdomų energetikos įmonių pelno siekis turėtų būti tiesiogiai siejamas su paslaugų kainų mažinimu vartotojams. O šilumos kainų mažinimui turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys“, – teigiama programoje.
Būsima Vyriausybė taip pat ketina siekti užtikrinti ES ir kitų donorų 900 mln. eurų finansavimą Ignalinos AE uždarymui po 2020 metų. Dėl antros elektros jungties su Švedija ketinama spręsti, atlikus kaštų-naudos analizę.
Dujų sektoriuje, ypač nutiesus jungtį su Lenkija, ketinama išnaudoti perteklinę infrastruktūrą. Planuojama dalyvauti, kuriant regioninę dujų rinką, taip sudarant sąlygas gauti tranzito bei prekybos pajamas, tinkamai išnaudoti tarptautines jungtis bei Klaipėdos suskystintų dujų terminalą.
Nurodoma, kad nauji projektai turi būti pradedami įgyvendinti, tik atlikus kaštų–naudos analizę, kai yra aiškiai atskleidžiama įtaka paslaugų kainai.
