Tačiau šį trečiadienį konservatorių frakcijos seniūnas paprašė koreguoti išvadas įtraukiant jo pasiūlymus.
Siūlymai pradėti svarstyti, tačiau netrukus konservatorių, liberalcentristų ir Liberalų sąjūdžio atstovai komisijoje vis tiek išėjo iš komisijos posėdžio pareiškę, kad nesutinka su komisijos išvadomis.
Nebelikus pusės komisijos narių, likusieji negalėjo patvirtinti išvadų.
„Atrodė, kad šiandien turi būti tik korektūriniai pataisymai, bet tokiu būdu komisijos darbas buvo nutrauktas“, – apgailestavo, kad išvadų nepavyko patvirtinti, V.Mazuronis.
Anot jo, komisija įregistruos išvadų projektą tokį, kokį parengė, Seimo sekretoriate ir prašys Seimo plenariniame posėdyje spręsti, ar jas reikia tvirtinti, ar ne.
„Registruosime kaip komisijos išvadą, nes manome, kad išvada papunkčiui yra priimta“, – pažymėjo V.Mazuronis.
Kaltino melu
Komisijos narys Žilvinas Šilgalis sakė, jog jam pasirodė, kad konservatoriai pradėję priešintis išvadoms vykdė kažko nurodymus.
„Man susidaro įspūdis, kad kažkas iš šono pasižiūrėjo į išvadas ir pasakė, kad taip negali būti“, – samprotavo politikas.
Be to, pasak Ž.Šilgalio, po šos komisijos darbo pirmą kartą turėtų būti taikomas Baudžiamasis kodeksas, numatantis atsakomybę už melą.
„VSD vadovas G.Grina, mano supratimu, melavo, nes vienas jo raštas prieštaravo kitam“, – kaltino Šilgalis.
Jis pažymėjo, kad tie, kurie kaltina esą komisija savo išvadomis gelbsti buvusiems „Snoro“ savininkams Vladimirui Antonovui ir Raimondui Baralauskui Londono teisme, patys pamiršta, kad komisija skirta ne kam nors ginti, teisinti, pulti, o nustatyti tiesą.
Kitas komisijos Vidmantas Žiemelis pareiškė, kad pats V.Vasiliauskas komisijos posėdyje, paklaustas, ar „Snoras“ galėjo veikti toliau, teigė, jog bankas galėjo ištempti dar 3,5 metų.
Nemotyvuota nacionalizacija
Primename, kad praėjusią savaitę komisijos pirmininkas V.Mazuronis teigė, kad komisijos nariai sutaria dėl pagrindinių išvadų teiginių.
Pasak jo, komisijaatė, jog „Snoro“ bankrotas buvo skubotas ir nepakankamai motyvuotas, o Lietuvos banko valdybos pirmininkas galimai viršijo įgaliojimus.
„Lietuvos bankas neišnagrinėjo visų galimų variantų ir neturėjo pakankamai informacijos, įrodančios vienų ar kitų veiksmų būtinumą, todėl jie gali būti vertinami kaip skuboti ir nepakankamai motyvuoti“, – praėjusį trečiadienį po komisijos posėdžio sakė komisijos vadovas V. Mazuronis.
Taip pat jis sakė, jog komisijos išvadose konstatuojama, kad dokumentų, patvirtinančių skaičius apie galimą banko turto sumažėjimą, kuris nurodytas Neilo Cooperio ir Simono Freakley ataskaitose, komisija negavo ir neturi.
Pasak V.Mazuronio, komisijos gautais duomenimis, lapkričio 16 d. tarnybiniame rašte nurodomas vertybinių popierių už 1,1 mlrd. litų trūkumas. Vėliau S.Freakley savo ataskaitoje nurodė, kad „Snore“ dingo turto už 4,38 mlrd. litų, o N.Cooperis nurodė turto už 3,9 mlrd litų trūkumą.
Komisija nustatė, kad dėl banko laikinojo administratoriaus Simono Freakley komandos uždarbio buvo sutarta netinkamai. Komisijos nuomone, S.Freakley ir jo komanda Lietuvoje uždirbo daugiau nei dvigubai daugiau nei buvo tartasi iš pradžių.
Pasak V.Mazuronio, komisijai įtarimų kelia ir tai, kad nacionalizavus banką buvo padaryta „Snoro“ elektroninės bazės sistemos kopija, kuri yra saugoma Didžiojoje Britanijoje.
„Dėl to kreipiamės į prokuratūrą“, – sakė komisijos pirmininkas.
Komisija taip pat nustatė, kad bankas „Snoras“ iki moratoriumo skelbimo nebuvo pakankamai griežtai kontroliuojamas, o ankstesnių metų inspektavimo metu nustatytų išvadų ne visada buvo nuosekliai laikomasi, trūkumai šalinti nepakankamai.
Pasak jo, komisijos nuomone, nepriimtina buvo ir situacija, kai Lietuvos banko vadovybės giminės dirbo kituose bankuose, kuriuos kontroliuoja Lietuvos bankas.
Komisija negavo informacijos, kad Seimo ar Vyriausybės nariai būtų pasinaudoję informacija apie ketinimus nacionalizuoti „Snorą“ ir prieš tai pasiėmę savo šiame banke laikytus pinigus.
Dirbo nuo vasario
Banką „Snoras“ nacionalizuoti nuspręsta pernai lapkritį. Šių metų vasarį Seimas sudarė komisiją, kuri turėjo iki birželio 1 dienos ištirti banko bankroto aplinkybes.
Komisijai Seimas suformulavo 14 klausimų.
Atlikdama tyrimą komisija, vadovaujama V.Mazuronio apklausė buvusius ir esamus Lietuvos banko vadovus ir darbuotojus, laikinąjį „Snoro“ administratorių Simoną Freakley, banko bankroto administratorių Neilą Cooperį, buvusį premjerą Gediminą Kirkilą, dabartinį premjerą Andrių Kubilių, finansų ministrę Ingridą Šimonytę, advokatus, politikus.
