Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnės pavaduotojas Andrius Vyšniauskas įsitikinęs, kad iki liepos 1 dienos Seime pavyks priimti Gynybos fondo paketo siūlymus.
„Jeigu norime didinti gynybos finansavimą, nėra kito būdo kaip koreguoti mokesčius. (...) Jeigu esame sąžiningi, tikrai rasime tuos sprendimus“, – LRT radijui antradienį sakė A. Vyšniauskas.
Jo teigimu, bet koks mokestinis pakeitimas vienaip ar kitaip paliestų galutinius vartotojus: „Dėl to mes čia galime ilgai ginčytis, kuris mokestis yra socialiai teisingas, o kuris ne, bet visi mokesčiai galų gale paliečia vartotoją“.
Valdantiesiems priklausančios Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigė, kad ginčytis dėl Gynybos fondo detalių jo pateikimo stadijoje nereikia.
„Filosofinė diskusija, kiek sąžininga akcizus už degalus, kurie yra skirti kelių būklei, infrastruktūrai, dabar skirti gynybai, nes ir kelių infrastruktūra Lietuvoje nėra tokia gera. Bet man atrodo, kad pateikimui čia verta pritarti, o po to žiūrėsime“, – LRT radijui sakė V. Mitalas.
Seimo socialdemokratų frakcijos narė Rasa Budbergytė teigė Gynybos fondo paketą vertinanti kaip valdančiųjų bandymą įgyvendinti pernai Seime įstrigusią mokesčių reformą.
„Dabar sugalvojus, kad reikia sukurti labai teisingu tikslu (...) fondą, kuriuo prisidengus ir kuris labai gerai, patriotiškai, teisingai, sąžiningai skamba, padaryti tuos dalykus, kurių valdantiesiems nesisekė ir nepavyko padaryti“, – LRT radijui sakė R. Budbergytė.
Jos teigimu, Gynybos fondo pakete yra gana daug vartojimo mokesčių, pavyzdžiui, didesni akcizai ar siūlymas didinti dalies smulkių verslininkų apmokestinimą: „Jie visi bus tie, kurie galutinėje išdavoje persikels ant mūsų žmonių, kurie yra vartotojai ir kurie sumokės“.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė Gynybos fondo pakete taip pat įžvelgianti kai kurių mokesčių reformos elementų perkėlimą.
„Matome, kad dabar kai kurie punktai perkeliami į dabartinį vadinamąjį Gynybos fondo paketą ir šitaip pavadinti“, – LRT radijui sakė A. Norkienė.
Jos teigimu, „valstiečiai“ pritartų siūlymams didinti akcizus alkoholiui ar tabakui, taip pat diskutuotų dėl didesnio pelno mokesčio. Tačiau, pasak A. Norkienės, dalis pasiūlymų yra nepalankūs smulkiajam verslui.
„Iš dalies jis yra žlugdomas“, – teigė LVŽS frakcijos seniūnė.
Finansų ministerijos skaičiavimais, 2025 metais į valstybės biudžetą galėtų būti papildomai surinkta 297,8 mln. eurų, 2026 metais – 421,2 mln. eurų, 2027 metais – 436,5 mln. eurų.
Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. BVP siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.
