Kokio brangimo tikėtis?
Ministerijos siūlo nuo 2023 metų imti siaurinti iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų apimtis arba jų atsisakyti bei smarkiau apmokestinti gazolius, akmens anglį ir pan.
Dyzelinui dabar galioja 372 eurų už 1000 litrų dyzelino mokestis. Siūloma, kad nuo 2023 metų jis didėtų iki 410 eurų, o 2025 metais pasiektų 500 eurų.
O nuo 2025 metų būtų įvesta nauja anglies dvideginio dedamoji, kuri tais metais dyzeliną dar pabrangintų 26,2, euro už 1000 litrų ir palaipsniui didėtų, kol 2030 metais papildomas brangimas siektų net 157,2 euro.
Benzinui taip pat būtų taikoma ši nauja dedamoji, tačiau jis brangtų kiek mažiau: 24 eurais nuo 2025 metų, o nuo 2030-ųjų – 144 eurais.
Tai pat siūloma nustatyti akcizus šildymui skirtoms durpėms ir nuosekliai juos didinti. Pasak ministerijų, tai siūloma atsižvelgiant į tai, kad, panaikinus iškastiniam kurui taikomas akcizų lengvatas arba susiaurinus lengvatų apimtis, šildymui skirtų durpių paklausa galimai išaugtų, nes tai taptų viena pigiausių šildymo alternatyvų.
Šildymui skirtoms durpėms nuo 2023 metų būtų taikomas 10 eurų už toną akcizo mokestis, o nuo 2024 metų – 20 eurų už toną.
Papildomi mokesčiai motyvuotų
Akcizų įstatymo projekto aiškinamajame rašte tvirtinama, kad „Smart Continent“ atliktoje studijoje „Transporto sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonių efektyvumo vertinimas ir prognozių modeliavimas“ rekomenduojama įtraukti papildomus mokesčius degalams.
Teigiama, kad gyventojų ir pavežėjų apklausa atskleidė, kad lūžio taškas, kuomet gyventojai pradėtų aktyviai svarstyti taršaus automobilio atsisakymą, būtų, kai degalų kaina už litrą siektų 1,50–1,80 euro.
„Degalų kainai pakilus iki 2 eurų už litrą, 33,2 proc. gyventojų svarstytų alternatyvius keliavimo ir susisiekimo būdus”, – aiškina iniciatyvos autoriai.
Pataisų rengėjai tvirtina, kad pakeitimai įgvendintų ir tarptautiniu mastu su klimato kaita susijusius tikslus. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) yra pateikusi rekomendacijas palaipsniui didinti gazoliams taikomą mokesčio tarifą iki dabartinio benzinui taikomo akcizų tarifo lygio bei nustatyti anglies dioksido (dedamąją iškastiniam kurui, kuriam netaikoma ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema).
„EBPO apžvalgoje pažymėjo, kad galiojantys iškastinio kuro mokesčiai yra nedideli, ypač kelių sektoriuje. Taip pat Lietuvoje taikomi akcizai gazoliams ir benzinui yra vieni mažiausių akcizų ES1 ir tarp EBPO narių, o akcizų tarifas, nustatytas gazoliams, yra mažesnis nei benzinui”, – tvirtinama aiškinamajame rašte.
Pasak Finansų ministerijos, dyzelino akcizas už lietuviškąjį šiuo metu yra mažesnis penkiose ES šalyse, o litras šio kuro mažiau nei Lietuvoje kainuoja tik Bulgarijoje ir Rumunijoje.
Ministerijos duomenimis, Lietuvoje transporto sektorius lemia 69 proc. oro taršos azoto oksidais ir 25 proc. oro taršos kietosiomis dalelėmis, taip pat išmeta 31 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Daugiau nei pusė gyventojų Lietuvoje gyvena teritorijose, kuriuose oro tarša viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą lygį.
Apie tai kalbėjo nuo kadencijos pradžios
Kad lengvatų kurui, žymėtam dyzelinui bus atsisakyta, finansų ministrė Gintarė Skaistė kalbėjo nuo kadencijos pradžios.
Paskirtoji finansų ministrė G.Skaistė, kalbėdama apie lengvatas žymėtam dyzelinui, tuomet sakė, kad planas yra iki kadencijos pabaigos jų atsisakyti.
„Kalbant apie lengvatas, kurios susijusios su kuru, žymėtu dyzelinu, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, yra planas atsisakyti lengvatų iškastiniam kurui. Turbūt laipsniškai mes prie to taip pat prieisime, skatindami žaliąjį vartojimą ir žaliąjį ūkininkavimą per paramą ir subsidijas, pereisime prie to, kad tų lengvatų būtų atsisakyta“, – anksčiau tvirtino G.Skaistė.
Vyriausybės programoje planuojama iki 2024 metų panaikinti visas mokesčių lengvatas naudojamam iškastiniam kurui, visiškai atsisakyti anglies bei naftos produktų vartojimo šilumos sektoriuje.
