„Šiuo atveju jaučiame nerimą dėl Lietuvos valdžios nuomonių kaitos, kai mes, tiesą sakant, jau buvome sutarę (dėl bendros įmonės – BNS). Dėl jo naudos sutarė visų Baltijos valstybių premjerai – jei neklystu, dar 2011 metų lapkritį sutarėme, kad kursime jungtinę įmonę, kurios būstinė bus Rygoje“, – BNS penktadienį Briuselyje sakė V.Dombrovskis.
„Dėl to sutarė visos valstybės, bet dabar bandoma peržiūrėti susitarimus, ir tai mus neramina“, – pridūrė premjeras.
Pasak jo, Latvija linkusi laikytis susitarimų ir norėtų kurti bendrą įmonę.
„Mes prioritetą tikrai teikiame egzistuojantiems susitarimams. Žinoma, esame pasirengę peržiūrėti (Lietuvos – BNS) pasiūlymus, bet kaip pagrindą norime laikyti egzistuojančius susitarimus“, – teigė V.Dombrovskis.
Latvijos premjeras teigė, kad Lietuvos siūlymas perkelti įmonę iš Latvijos į Lietuvą nėra svarstomas, nes dėl to jau buvo sutarta. Be to, pasak jo, noras turėti įmonę savo teritorijoje dėl jos būsimo pelno nėra pagrįstas, kadangi šis bus dalijamas tarp akcininkų.
„Įmonės vieta buvo sutarta ir norėtume to laikytis. Pakankamai aišku, kad kompanija duos pelno – nesitikiu, kad tai bus greitai – nes ji turi duoti pelno, kai padaromos didžiulės investicijos. Taip pat, žinoma, turi būti susitarimai dėl pelno dalybų tarp akcininkų“, – sakė V.Dombrovskis.
Jis nepritaria Lietuvos teiginiams, kad kurti EEIG būtų pigiau nei bendrą įmonę.
„Mes ne visiškai pritariame tokiai analizei. Kaip ir sakiau, mes pasirengę peržiūrėti siūlymą, bet esame susirūpinę, kad pasiekti susitarimai yra iš naujo svarstomi“, – teigė Latvijos premjeras.
Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigia, kad bendra Baltijos šalių įmonė būtų brangi, be to, jos steigimas ilgai užtruktų – EEIG būtų sukurta daug greičiau ir gerokai pigiau.
Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas anksčiau teigė, kad Lietuva sutiktų su bendros įmonės steigimu, jei šios būstinė būtų įkurta Lietuvoje.
Birželio viduryje Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama įvertinti Lietuvos siūlomą EEIG modelį, statant „Rail Baltica 2“ vėžę.
Linija turėtų sujungti Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius anksčiau ne kartą minėjo, kad Estija ir Latvija yra labai suinteresuotos transeuropinės vėžės statyba, nes jos neturi europinio standarto geležinkelio.
