Finansų ministras Vilius Šapoka 15min patvirtino, kad Vyriausybė numato siūlyti didinti akcizų tarifus dyzeliniams degalams.
Šiuo metu taikomas akcizo dydis – 330,17 eurų už 1000 litrų, kitąmet planuojama akcizą pakelti iki 347 eurų.
Dėl mokestinių veiksmų dyzelinių degalų kaina galėtų padidėti apie 0,02 euro už litrą“, – teigia V.Šapoka.
Tai sumažintų skirtumą tarp dyzelino ir benzino kainos, kuris šiuo metu siekia apie 10 centų.
ES reikalaujamas minimalus dyzelino akcizas šiuo metu siekia 330 eurų už 1000 litrų.
Anksčiau ministerija skelbė ir planus dėl žymėto dyzelino akcizo didinimo nuo 21 euro iki 56 eurų už 1000 litrų – dėl to ūkininkams dyzelinas pabrangs apie 4 centus.
V.Šukys: Lietuva gali prarasti tranzitinį transportą
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys piktinasi, kad į pateiktus rinkos dalyvių atsiliepimus Finansų ministerija neatkreipė dėmesio.
„Surašėme aštuonis puslapius atsiliepimų. Mes, kaip naftos produktų prekybininkai degalinėse, į tai žiūrim neigiamai. Manome, kad tai yra grėblio efektas. Ant jo, Saulius Skvernelis gali užlipti taip, kaip jau anksčiau padarė Andrius Kubilius, kai neplanuotai padidinus akcizą Lietuvą prarado tranzitinį transporto srautą“, – sako V.Šukys.
Jis piktinasi, kad keičiami akcizai neįvertinant pasekmių.
„Turime nusistovėjusią rinką, prekybinius santykius, visiems viskas yra gerai. Kam daryti blogiau. Tuo labiau kad visa Lietuvos ekonomika yra tiek trapi, kad menkiausias pasispardymas ar neūkiškas sprendimas gali turėti daug pasekmių. Neplaniniai akcizų kėlimai, kuomet nėra ES įpareigojimų juos didinti, yra valdančiųjų ambicija“, – teigia V.Šukys.
Jis baiminasi, kad rinkoje monopolį turinti „Orlen Lietuva“, pasinaudodama dominuojančia padėtimi, gali papildomai paveikti degalų kainas Lenkijos naudai.
„Negalime nuspėti į priekį, bet tai jau buvo išbandyta. O ir sprendimas didinti žemės ūkio sektoriui žymėto dyzelino akcizą nekvestionuojamas, jie taip nusprendė. Nors dėl liūčių tuo pačiu metu planuojama skelbti ekstremalią situaciją. Ir mes, ir „Linava“, ir kiti kategoriškai nepritariam šitiems sprendimams“, – sako V.Šukys.
Jis vertina, kad akcizų pakėlimas degalams turės poveikį visai ekonomikai – žemės ūkis praras konkurencingumą, „pabrangs ir sviestas“, o ir patiems degalų prekybininkams reikės daugiau apyvartinių lėšų.
Šiuo metu Lenkijoje akcizas dyzeliniams degalams siekia 272 eurus tūkstančiui litrų (1171 zlotą). Latvijoje jis siekia 341 eurą, tačiau šalis paskelbusi planus kitąmet akcizą padidinti iki 372 eurų.
„Circle K Lietuva“ degalų kategorijos vadovas Ignas Klimaitis patvirtino tą patį – Lietuva artėja prie pavojingos ribos, kuomet krovinių vežėjai degalų prisipylimui gali rinktis Lenkiją.
„Šiuo atveju politikai tikrai turėtų pasvarstyti. Latvija kelia akcizą taip pat, tad su jais būsime konkurencingi, tačiau su Lenkija šiuo metu yra paritetas. Didindami akcizą artėjame prie ribos, kai transporto kompanijos nuo Lietuvos gali nusigręžti“, – teigė I.Klimaitis.
Kompleksinis sprendimas
Finansų ministerija aiškina, kad siūlymą dėl akcizų tarifų didinimo reikėtų vertinti ne izoliuotai, o kompleksiškai kartu su kitomis Vyriausybės pasiūlytomis priemonėmis: ženkliu neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimu nuo 310 iki 380 eurų, taip mažinant mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims.
„Akcizų didinimas taip pat prisideda ir prie tarptautinių organizacijų rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimo – plėsti mokesčių bazę pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui. Visuotinai pripažįstama, kad vartojimo mokesčiai mažiau kenkia ekonomikos augimui nei darbo jėgos mokesčiai“, – sako V.Šapoka.
Jis pažymėjo, kad net padidinus akcizus, akcizų tarifas dyzeliniams degalams Lietuvoje bus ženkliai mažesnis nei Latvijoje ir Estijoje.
Dėl alkoholio – vertina situaciją
V.Šapoka vertina, kad dėl vis dar besitęsiančio alkoholinių gėrimų atsargų kaupimo efekto šiuo metu turimi akcizų surinkimo duomenys dar tiksliai neatspindi tikrosios padėties rinkoje.
„Todėl šiuo metu daryti konkrečias išvadas yra anksti. Dėl šių priežasčių Finansų ministerija šiuo metu nesiūlo svarstyti akcizų tarifų etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams didinimo“, – sako V.Šapoka.
Vyriausybė dar 2016 m. pabaigoje protokoliniu sprendimu pavedė Finansų ministerijai kartu su Vidaus reikalų, Sveikatos apsaugos, Ūkio ir Žemės ūkio ministerijomis iki 2017 m. pabaigos įvertinti nuo 2017 m. kovo 1 d. įsigaliojusių akcizų tarifų visų rūšių alkoholiniams gėrimams poveikį viešiesiems finansams, šalies ekonomikai, akcizų surinkimui ir pateikti savo išvadas Vyriausybei.
„Analizuojant, kaip keitėsi situacija alkoholinių gėrimų rinkoje iki šių metų rugsėjo 1 d., matyti, kad viskas vyko taip, kaip ir buvo prognozuota, t.y. buvo stebimas žymus alkoholinių gėrimų pardavimų apimčių didmeninėje rinkoje išaugimas vasario mėn. prieš akcizų tarifų padidinimą nuo kovo 1 d., kas lėmė žymiai didesnes akcizų įplaukas į biudžetą kovo mėnesį. Tai atitinkamai lėmė pardavimo mažėjimą kitais mėnesiais“, – vertina V.Šapoka.
Finansų ministerija šiuo metu analizuoja ir tolesnio akcizų didinimo cigaretėms tikslingumą.
„Nusprendus siūlyti didinti akcizų tarifus, siūlymai būtų teikiami su 2018 m. biudžeto įstatymo projektu, kaip ir siūlymas dėl akcizų didinimo dyzeliniams degalams“, – teigia V.Šapoka.
V.Sinkevičius nori didesnių „Philip Morris Lietuva“ investicijų
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas bei Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius irgi didesnių akcizų kol kas nežada.
„Akcizų alkoholiui klausimas šiuo metu nebuvo diskutuotas. Nediskutuojame, kad akcizai galėtų didėti. Matome, kad pirmasis akcizų padidinimas davė efektą, ir, kaip bebūtų skelbiama, bet ir stipriojo alkoholio pardavimas krenta. Tad efektas buvo, ir perspausti šioje vietoje nevertėtų, reikėtų racionaliai žiūrėti“, – sako V.Sinkevičius.
Jis pažymėjo, kad akcizus alkoholiui padidins ir Latvija, tačiau jie bus mažesni nei Lietuvoje.
„Estijoje akcizai yra aukštesni nei Lietuvoje. Žvelgiant į regionines tendencijas, turbūt būtų kol kas racionalu palikti akcizus tokius, kokie yra, ir susikoncentruoti į kitus darbus“, – sako M.Sinkevičius.
Jis patikino, kad frakcijoje nebuvo jokių diskusijų tabako akcizų klausimais.
„Irgi reikia vertinti. „Philip Morris Lietuva“ investuoja Klaipėdoje ir tai ekonomikai yra gerai. Tačiau kai pasižiūri, kiek jie investuoja Rumunijoje ar Graikijoje, tai mums tenkančios sumos yra žymiai mažesnės. Būtų smagu ir geriau, jei jie Lietuvoje daugiau investuotų ir čia sukurtų daugiau darbo vietų“, – vertino M.Sinkevičius.
Vyriausybės siūlymą didinti akcizą dyzelinui jis vadino logišku.
„Vyriausybės siūlymas yra logiškas, reikia žvelgti į bendras tendencijas. Kiek žinau, Latvija irgi kels dyzelino kainą ir gana smarkiai. Dar daugiau nei Lietuva. Reikia, žinoma, atsakymų, kur surinkti papildomi pinigai bus panaudoti“, – sakė M.Sinkevičius.
15min primena, kad Vyriausybė pirminiame programos įgyvendinimo priemonių projekte anksčiau buvo numačiusi atskirą mokestį dyzelinu varomiems automobiliams, tačiau vėliau suskubta planus apie naujus mokesčius neigti.
