Diskusijoje „Gryni pinigai paliks šešėlį ar bankus?“ dalyvavusi Seimo narė Agnė Bilotaitė priminė, kad įvairūs grynųjų pinigų išėmimo ribojimai šiuo metu galioja 15 ES šalių, tarp kurių yra tokios šalys kaip Vengrija, Italija, Ispanija, Belgija ir kitos.
Šiaurės Europoje karaliauja elektroniniai, Pietų Europoje – grynieji pinigai
Finansų ministro patarėja Violeta Latvienė atkakliai gynė įstatymą dėl grynųjų pinigų ribojimo. Anot jos, vis daugiau šalių tiek Europoje, tiek visame pasaulyje supranta tokio sprendimo naudą ir būtinybę.
Atsiskaitymai grynaisiais pinigais šešėliui sukuria labai palankią terpę, – tikino V.Latvienė.
„Ribojimas nėra naujovė. Tai praktika, kuri yra daugelyje ES valstybių ir ji duoda efektą. Atsiskaitymai grynaisiais pinigais šešėliui sukuria labai palankią terpę“, – tikino V.Latvienė.
„Visas pasaulis šiandien supranta poreikį imtis visų įmanomų poreikių kovoje su mokesčių vengimu ir šešėliu. Tai ypač svarbu sąžiningam verslui, kuris nori turėti lygias konkurencines sąlygas“, – pridūrė finansų ministro patarėja.
Kitas Finansų ministerijos atstovas, Finansų rinkų politikos departamento direktorius Sigitas Mitkus taip pat akcentavo didelį grynųjų pinigų ribojimo efektą kovojant su šešėline ekonomika.
„Judant iš šiaurės į pietus atsiskaitymo grynaisiais pinigais mastas didėja“, – sakė S.Mitkus ir pridūrė, kad jeigu Šiaurės Europos šalyse atsiskaitymas grynaisiais svyruoja ties 40 proc. riba, tai pietinėse ES valstybėse šis rodiklis kai kur siekia net 90 proc.
Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais pinigais lygis siekia apie 80 proc.
Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais pinigais lygis siekia apie 80 proc. Tuo tarpu Estijoje tik 49 proc. transakcijų yra atliekama grynaisiais pinigais.
Grynuosius pinigus myli, nes pasitiki
„Visuomenė nežino apie grynųjų pinigų kaštus“, – tikino ekonomistas ir Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Jis pridūrė, kad pasitikėjimas lems, ar visuomenė pereis prie atsiskaitymo elektroniniais pinigais.
Grynieji pinigai yra užsitikrinę pasitikėjimą, – teigė M.Jurgilas.
„Grynieji pinigai yra užsitikrinę pasitikėjimą“, – teigė M.Jurgilas.
Tai, kad kova su grynaisiais pinigais vyksta visoje Europoje, sakė ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
„Kovodama su šešėline ekonomika Pietų Europa įvedė ribojimus. Štai Italija paskelbė karą gryniesiems pinigams“, – tikino S.Kropas.
Grynųjų pinigų išgyvendinimas gali sukelti chaosą?
Lietuvos bankų klientų asociacijos (LBKA) vadovas Rūtenis Paukštė tikino, kad nėra nusiteikęs prieš elektroninius pinigus, tačiau sakė, kad visiškai atsisakyti grynųjų pinigų taip pat negalima.
Kas atsitinka, kai dingsta iš mūsų horizonto bankas? Sumaištis, nes tuo metu žmonės neturi pinigų. Gerai, jeigu žmogus pinigų turi susitaupęs, o jeigu gyvena nuo algos iki algos?, – retoriškai klausė R.Paukštė.
„Kai kalbame apie elektroninius pinigus, yra toks dalykas kaip priklausomybė nuo bankų. Kas atsitinka, kai dingsta iš mūsų horizonto bankas? Sumaištis, nes tuo metu žmonės neturi pinigų. Gerai, jeigu žmogus pinigų turi susitaupęs, o jeigu gyvena nuo algos iki algos?“, – retoriškai klausė R.Paukštė.
LBKA vadovas piktinosi, kad Lietuvos bankų rinkoje šiuo metu beveik nėra konkurencijos.
„Jeigu bankai pasakys, kad nuo rytdienos įkainiai padvigubės, taip ir bus“, – įsitikinęs R.Paukštė.
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys išsakė mintį, kad grynųjų pinigų ribojimas gali būti kontraproduktyvus ir net dar labiau paskatintų gręžimąsi nuo elektroninių pinigų. Tiesa, jis pridūrė, kad dėl šio klausimo būtina diskutuoti, tačiau nereikia priiminėti skubotų sprendimų.
