Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, antrajame pakete daugiausia dėmesio bus skiriama įmonėms, kurių veikla karantino metu buvo paveikta žymiai daugiau, nei pirmajame etape įvardintas 30 proc. apyvartos kritimo kriterijus. Taip pat numatomas priemonių paketas, leisiantis padėti nuo karantino antrosios bangos nukentėjusiam stambesniam verslui.
„Priemonių projektus dar sausio pradžioje numatoma pristatyti socialiniams partneriams ir, atsižvelgus į jų pasiūlymus, skubos tvarka derinti jų taikymą su Europos Komisija, taip siekiant užtikrinti, kad parama nukentėjusį verslą pasiektų kuo greičiau“, – 15min atsakė ministerija.
Patvirtintų planų dar nėra
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis 15min sakė, kad kol kas niekas daugiau informacijos neturi. Tačiau jis tikino girdėjęs, tai antrasis paketas bus susijęs tiek su subsidijomis, tiek su paskolomis įskaitant ir stambias įmones bei besiverčiančius individualia veikla.
„Kol kas turime pažadą. Mūsų kritikos strėlės buvo, kad kai kurios įmonės, kurios pagal kriterijus nepatenka į smulkias ar vidutines, yra išeliminuotos, nors buvo sustabdyta jų veikla. Buvo pasakyta, kad jos bus antrame pakete ir reikia greituoju būdu paleisti priemones“, – kalbėjo jis.
A.Romanovskio nuomone, ministerija bandys individualizuoti priemones.
„Kai kurių įmonių apyvartos kritimas yra žymiai didesnis nei 30 proc., todėl joms paramos suma gali būti ne tokia reikšminga. Dalis prekybinių įmonių, nors jų apyvarta ir didelė, bet jų veikla buvo visiškai sustabdyta. Vis dėlto, gal tokių subjektų bus nedaug, gal dešimtimis ir valstybė plokščią, fiksuotą pinigų sumą išmokės ir viskas“, – svarstė LVK vadovas.
Tiesa, jis pabrėžė, kad kol kas jis turi tik pažadą, kad antrasis pagalbos paketas verslui bus ir kad bus tariamasis su socialiniais partneriais.
Anot A.Romanovskio, tokios pagalbos reikėtų stambiems prekybininkams, viešbučių ar sanatorijų grupėms, aviacijai ir didelėms transporto įmonėms.
„Nereikia pamiršti ir keleivinio transporto Lietuvoje. Stambių įmonių apyvartos yra didesnės nei 50 mln. eurų, pavyzdžiui, „Kautra“, „Toks“ ir panašiai“, – tikino jis.
Be to, anot LVK prezidento, antrojo pagalbos verslui paketo prireiks toms įmonėms ir sektoriams, kuriuose daugiausia fiksuota prastovų – prekyba, paslaugos, apgyvendinimas, turizmas ir transportas.
„Sektoriuose, kurie daugiausia siuntė į prastovas, vadinasi, pas juos viskas stoja“, – kalbėjo pašnekovas.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) gruodžio 24 dienos duomenimis, daugiausia prastovų buvo paskelbusios įmonės iš šių sektorių:
- didmeninė ir mažmeninė prekyba – 3200;
- apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos – 1051;
- apdirbamoji gamyba – 622;
- statyba – 436.
„Iš viso 2020 12 24 duomenimis, galiojančias prastovas turėjo 9513 įmonių“, – 15min sakė VDI patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė.
A.Romanovskio nuomone, logiškiausia būtų skirti fiksuotas išmokas.
„Dabar paradoksali situacija – jei įmonės apyvarta siekia 40 mln. eurų, ji gali gauti iki 800 tūkst. eurų išmoką, jeigu įmonės apyvarta 51 mln. eurų – ji nieko negauna. Nors jos vienodai arba didesnė įmonė net labiau nukentėjo“, – aiškino jis.
Patvirtino pirmąjį pagalbos paketą
15min primena, kad paskutinę 2020 metų savaitę, trečiadienį, Vyriausybė patvirtino pirmąjį subsidijų paketą nuo pandemijos nukentėjusiam verslui. Ketinama skirti 150 mln. eurų.
Pritarta, kad subsidijas gautų ne tik smulkios ir vidutinės įmonės, bet ir stambesnės, kuriose yra daugiau nei 250 darbuotojų.
Nuo pandemijos nukentėjusios įmonės galės gauti subsidijas, jei jų metinės pajamos pernai neviršijo 50 mln. eurų arba turto balansinė vertė 2019 metų pabaigoje neviršijo 43 mln. eurų. Taip pat paramos negalės gauti žemės ūkio, žuvininkystės, akvakultūros sričių įmonės, kredito ir finansų įstaigos.
Bendrovės galės pretenduoti į 25 proc. pernai sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dydžio subsidiją. Mažiausia suma – 500 eurų, didžiausia – ne daugiau kaip 800 tūkst. eurų vienai įmonei, įskaičiuojant visą iki tol gautą paramą.
„Jei pareiškėjo visa sumokėta GPM suma siekė ne daugiau kaip 2 tūkst. eurų arba įmonės, kurios buvo įsteigtos vėliau ir tiek GPM nesumokėjo, joms numatome vienkartinę 500 eurų subsidiją“, – Vyriausybės pasitarime trečiadienį sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
PLAČIAU SKAITYKITE: Paramą galės gauti ir stambesnės įmonės – valstybė skirs 150 mln. eurų