S.Skvernelis su V.Šapoka žurnalistams ketvirtadienį pristatė ambicingą savo viziją – Lietuvoje sukurti palankiausią visoje Europos Sąjungoje mokestinį režimą investicijoms į mokslinius tyrimus, išradimų komercializavimą, naujas technologijas.
„Kalbant apie valstybės ateitį, turėtume pradėti orientuotis ne tik į kasdieninį problemų sprendimą, kas yra susiję su jautriomis problemomis, bet paskatinti valstybę, verslą, mokslą pažiūrėti gerokai toliau, su toliau siekiančiais tikslais, padaryti, kad Lietuva taptų patrauklia talentams, kuriantiems žmonėms, kurie matytų mūsų ateitį kaip inovatyvios valstybės“, – kalbėjo premjeras.
„Turime daug talentingų žmonių ir turime ateitį sieti su jais“, – kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka, pristatęs naujas mokestines lengvatas.
- 5 vietoje 15 proc. – tai yra pelno mokesčio tarifas, kuris bus taikomas ir kuriuo galės pasinaudoti bet kuri įmonė, kuri sukurs, užpatentuos naują išradimą ir leis tuo patentu naudotis kitiems. „Tokių pobūdžio lengvatų turi vos keletas šalių pasaulyje – Airija, Jungtinė Karalystė, Honkongas“, – kalbėjo ministras.
- 100 vietoje 50 proc.– bet kuri įmonė, kuri investuos į technologinį atsinaujinimą, kas tai bebūtų, kas didina produktyvumą, galės sumažinti savo apmokestinamą pelną 100 proc. „Tai yra galės nemokėti pelno mokesčio“, – aiškino V.Šapoka.
- 300 vietoje nulio. Tai yra 300 proc. lengvata – šalyje apskaičiuojant pelno mokestį taikoma lengvata, kai sąnaudos, patirtos vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą, tris kartus atskaitomos iš pajamų. Tačiau šia lengvata mažai kas naudojasi. „Tokių įmonių, kurios tuo naudojasi, yra absoliuti mažuma. Šitą situaciją pakeisime iš esmės. Tokio pobūdžio mokestinių paskatų neturi beveik niekas“, – sakė ministras.
- Tai, ko dažniausiai trūksta, V.Šapokos teigimu, yra finansai. Iki 2020 metų inovacijų diegimui, kūrimui, diegimui, komercinimui ir taikymui Lietuva gali skirti milijardą eurų Europos Sąjungos lėšų.
„Mes galime drąsiai svajoti tapti aukštųjų technologijų centru“, – sakė ministras.
V.Šapokos teigimu, pristatytų pasiūlymų tikslas yra kasmet pritraukti ne mažiau nei milijardą eurų papildomų investicijų.
Tačiau, jo teigimu, kad taip įvyktų, reikia „sutvarkyti reglamentavimo bazę dėl intelektinės apsaugos, nustatyti kitokio pobūdžio santykius tarp mokslo, verslo ir valstybės institucijų, reikia pašalinti administracinius barjerus, tuomet galėsime kalbėti apie konkrečius rezultatus“.
Visuomenė senėja, tam, kad galėtume dalintis su ja, privalome sukurti žymiai daugiau pridėtinės vertės, – aiškino finansų ministras.
Visus reikalingus įstatymų pakeitimus ketinama pateikti kartu su biudžetu rudens Seimo sesijai. Jeigu jie bus priimti, įsigalios nuo 2018 metų sausio pirmosios.
„Turime pereiti prie aukštųjų technologijų. Visuomenė senėja, tam, kad galėtume dalintis su ja, privalome sukurti žymiai daugiau pridėtinės vertės“, – aiškino finansų ministras.
S.Skvernelis, kalbėdamas apie konkrečius tikslus, sakė, kad Lietuva turi pritraukti gamybines įmones, o ne vien tik tai, ką lengva pritraukti, tarkime, paslaugų centrus, kuriuos, esant krizinei situacijai, bus labai lengva iš Lietuvos iškelti.
