LLRI specialistų teigimu, valdžios pastangos taupyti balansuoja ties nuliu, o krizės našta eilinį kartą perkeliama dabartiniams bei ateities mokesčių mokėtojams.
Anot LLRI ekspertės Kaetanos Leontjevos, premjeras žadėjo sugrįžti į 2006–2007 metų išlaidų lygį, kai faktinės valstybės biudžeto išlaidos buvo 18–21 mlrd. litų. Norint šį pažadą įgyvendinti, K.Leontjevos teigimu, biudžeto išlaidas būtina sumažinti bent jau 5 mlrd. litų.
Nepaisant neišvengiamo poreikio mažinti biudžeto išlaidas, Seimui pateiktame svarstyti biudžeto projekte išlaidos mažinamos vos 1 proc., tačiau ir tokiam sutaupymui jau iškilo grėsmė.„Valdžia vis dar neištesėjo ankstesnio pažado taupyti – praėjusių metų faktinės išlaidos buvo 24,5 mlrd. litų, šių metų patvirtintas planas – 25,8 mlrd. litų. Tiesa, dalį to sudaro Europos Sąjungos lėšos, kurios pernai siekė 3,5 mlrd. litų, o šįmet planuojama gauti 6,4 mlrd. litų“, – pranešime aiškino K.Leontjeva.
Pasak LLRI specialistų, nepaisant neišvengiamo poreikio mažinti biudžeto išlaidas, Seimui pateiktame svarstyti biudžeto projekte išlaidos mažinamos vos 1 proc., tačiau ir tokiam sutaupymui jau iškilo grėsmė – Vyriausybei grąžintas tobulinti projektas dėl politikų, pareigūnų bei valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažinimo.
„Atsisakius taupymo, biudžete lieka tik pajamų karpymas bei pridėtinės vertės mokesčio didinimas. Seimui pateiktame antrąkart šiemet tikslinamame 2009-ųjų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatyta sutaupyti 254 mln. litų, bet Seimui atmetus projektą dėl valstybės pareigūnų algų mažinimo atsirado tikimybė, jog tikslinamame biudžete lėšų mažinimo iš viso nebus ir išlaidos sieks 25,8 mlrd. litų“, – rašoma LLRI pranešime.
Instituto specialistai ragina už viešuosius finansus atsakingas valdžios institucijas nedelsiant parengti viešųjų išlaidų mažinimo metodiką bei procedūrą.
Institutas valdžiai pateikė pasiūlymus valstybės valdymo pertvarkos, finansų politikos, verslo bei investicijų, energetikos, susisiekimo ir komunikacijos, aplinkos politikos, švietimo ir mokslo pertvarkos bei sveikatos apsaugos srityse.
