Pagal šiuo metu galiojančius Europos Sąjungos (ES) reikalavimus akcizo mokesčio minimumas nuo 2010 m. šalims narėms už tūkstantį litrų benzino yra 359 eurai (1240 litų), dyzelino – 330 eurų (1140 litų), dujų – 69 eurai (238 litai). 2008 metų sausį Lietuvoje padidintas akcizo mokestis dar kartą turėjo būti keliamas 2011 m., tačiau, valdžiai nusprendus, Lietuvoje degalai pabrango net dvejais metais anksčiau.
Dabar benzino akcizo tarifas Lietuvoje net 21 proc. viršija minimalų ES direktyvų nustatytą tarifą. Nuo 2009 metų sausio 1 dienos už tūkstantį litrų benzino taikomas 1500 litų akcizas, už tūkstantį litrų dyzelino – 1140 litų, už tūkstantį litrų dujų – 578 litų akcizas.
Kuo didesnis konkurencijos laipsnis, tuo kaina mažesnė. O pas mus konkurencijos laipsnis yra tikrai žemas, nes „Mažeikių nafta“ yra dominuojantis tiekėjas. Pastebimas ir per mažas degalinių tarpusavio konkurencijos laipsnis, – teigia analitikas.Šis mokestis benzinui padidėjo 34,4 proc., dyzelinui – 20,4 proc., o automobilinėms dujoms – 142 procentais. Pirmosiomis šių metų dienomis benzino kainos šovė į viršų beveik 50 centų, dyzelino – 25 centus, dujų – apie 40 centų. Degalus šiek tiek pabrangino ir 1 proc. padidėjęs pridėtinės vertės (PVM) mokesčio tarifas.
Tačiau degalų kainų kitimas pastarosiomis dienomis siūbuoja: keli centai aukštyn, vienas – žemyn. Krintančios naftos kainos pasaulinėje rinkoje šiuo metu didelės įtakos pigti degalams Lietuvoje neturi.
Degalinės mažesnėmis kainomis net nesistengia tarpusavyje konkuruoti, nes atsiveždamos degalus iš vieno tiekėjo – bendrovės „Mažeikių nafta“ prisidengia pasiaiškinimu, jog perka juos vienodai brangiai, o ant perkamos didmeninės kainos, kuri sudaro apie 50 proc. galutinės degalų kainos, „užsiteptas sviesto storis“, pasak jų, tėra vos 8 proc. visos kainos. Visa kita dalis atitenka valstybei mokesčiais.
Didžiausias degalų brangimas
Ekspertų teigimu, pasaulinėje naftos rinkoje nematyti jokių veiksnių, kurie lemtų naftos kainos kilimą 2009 metų pirmąjį ketvirtį. Prognozuojama, kad šį ketvirtį naftos kaina svyruos ties 30-40 JAV dolerių riba. Tačiau krintant naftos kainoms, Lietuvoje kristi degalų kainoms nėra jokių galimybių.
„Lietuvos Statoil“ Rinkodaros departamento direktorė Daiva Jokšienė sakė, kad anksčiau ir daugiau negu gretimose valstybėse pakeltas akcizas Lietuvoje pasireikš didžiausiu degalų kainų augimu Baltijos valstybėse. Pasak jos, Latvijoje akcizo mokestis bus keliamas nuo 2009 m. vasario ir sudarys 1319 litų už tūkstantį litrų benzino, 1140 litų už tūkstantį litrų dyzelino. Estija akcizo mokesčių 2009 metams nedidina visai. Čia liks galioti šiuo metu už tūkstantį litrų benzino taikomas 1240 litų, už tūkstantį litrų dyzelino – 1140 litų akcizo mokestis. Lenkijoje akcizas taip pat nesikeičia, jis šiuo metu yra 1509 litų už tūkstantį litrų benzino ir 1046-1167 litai už tūkstantį litrų dyzelino, atsižvelgiant į sieros kiekį.
Prekyba be konkurencijos?
Ekonomikos analitikas Rimantas Rudzkis, LŽ paklaustas, ar reikėjo Lietuvai pakelti akcizo mokestį šiuo metu, vienareikšmiškai teigia, jog nereikėjo ir to buvo galima nedaryti.
„Pirmas motyvas, kodėl to nereikėjo daryti, – neišvengiamai išaugs kontrabanda. O jai suvaldyti reikės papildomų pastangų, kurios irgi kainuos. Antras motyvas – blogas laikas. Šiuo metu verslas ir taip yra gavęs du didelius smūgius – per staigiai nutrūkęs kreditų srautas ir mažėjantis vartojimas tiek vidaus, tiek išorės rinkose. Visi šie smūgiai vienu metu yra per stiprūs šalies verslui“, – teigia R.Rudzkis. Pasak jo, esant skirtingai degalų kainai ES valstybėse, Lietuvos vežėjai greičiausiai naudosis galimybe jų pigiau įsipilti ne Lietuvoje.
Kodėl taip yra, kad skirtingose ES šalyse degalų kainos yra mažesnės nei Lietuvoje, nors jiems taikomas akcizas yra didesnis? R.Rudzkis sako, jog labiausiai tai lemia šalyse esantis importo ir vidaus prekybos konkurencijos laipsnis. „Kuo didesnis konkurencijos laipsnis, tuo kaina mažesnė. O pas mus konkurencijos laipsnis yra tikrai žemas, nes „Mažeikių nafta“ yra dominuojantis tiekėjas. Pastebimas ir per mažas degalinių tarpusavio konkurencijos laipsnis“, – sako analitikas. Pasak jo, kitose šalyse konkurencija yra stipresnė ir dėl to laimi galutinis vartotojas. „Kita degalų kainos priežastis – pagaminimo sąlygos. „Mažeikių nafta“ yra didžiulė gamykla, pagaminanti kokius 4 kartus daugiau degalų, negu reikia Lietuvai. Likusį kiekį ji eksportuoja, atsiranda transportavimo išlaidos. Galų gale ta pati „Mažeikių nafta“ žaliavą gauna jau ne taip pigiai kaip kitados. Kitas aspektas, ši gamykla nors ir modernizuota, tačiau nėra pati moderniausia ir jos efektyvumo laipsnis nėra toks, kaip moderniausių gamyklų. Todėl mūsų šalyje pagaminamų degalų sąnaudos yra didesnės“, – sako jis.
R.Rudzkis mano, jog Lietuvoje bandymai silpnomis jėgomis užlopyti biudžeto skyles dabartinio ūkio nuosmukio sąlygomis yra neįmanomi. „Dabar visi supranta, kad neįmanoma, tačiau sprendimai jau padaryti“, – baigdamas pokalbį pažymėjo jis.
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė LŽ aiškino, jog taryba ne kartą pažymėjo, kad jeigu būtų didesnė galimybė importuoti degalus iš kitų šalių, jų kaina degalinėse išties būtų mažesnė net esant dideliems akcizams. Paklausta, ar degalinės tarpusavyje konkuruoja, pašnekovė teigė mananti, jog nors kainų lygis ir yra panašus, tačiau konkurencija yra pastebima ir jos lygį tarnyba nuolat stebi, tad negali būti jokių degalinių tarpusavio susitarimų.
