Pensijų didinimas
15 eurų (iki 281 euro) vidutinė pensija nuo sausio didės visai dėl nuo „valstiečių“ nepriklausančių priežasčių. Tą lems 4 eurais augsianti bazinė pensija, 31 euru kilsiančios draudžiamosios pajamos, taip pat faktas, kad nuo kitų metų pensija bus susieta su vidutiniu darbo užmokesčiu.
„Valstiečiai“ žadėjo prie šių 15 eurų pensininkams pridėti dar 40 eurų, taigi metų gale vidutinė pensija turėjo būti jau 55 eurais didesnė. Tačiau iš jų beliko 20 – „valstiečiai“ sutarė papildomai pensijas padidinti vos 5 eurais.
-
Abrakadabra: „valstiečių“ pažadas didinti pensijas 40 eurų sutirpo iki 5 eurų, bet senjorai gaus 20 eurų daugiau
-
Seimas pratęsė PVM lengvatą šildymui, tvirtins kompensacijų tvarką
-
Seimas nusprendė: privačiai kaupiantys gyventojai per metus galės susigrąžinti iki 300 eurų
-
Po blaškymosi Seimas palaimino alkoholio brangimą kitais metais
„Taip, mūsų programoje buvo numatytas pensijų didinimas nuo liepos pirmos 40-čia eurų, lyginant su tuomet buvusiu lygiu, tai yra rugsėjo mėnesiu ir pan. Nedalyvavome svarstant tuos indeksavimo ir kitus projektus, kurie, tikėtina, įsigalios, kam mes iš esmės pritariame, nuo sausio mėnesio. Ta suma, kurią žmonės gaus per 2017 metus, prilygs tam, ką jie būtų gavę, jeigu pensijos būtų didintos nuo liepos pirmos dienos, bet ne anksčiau“, – 15min yra sakęs Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.
PVM lengvata šildymui
Galutinį balsavimą dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui pratęsimo nueinanti socialdemokratų vedama koalicija paliko naujos sudėties parlamentui. Į valdžią atėjęs „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad nutarė lengvatos nepratęsti.
Vietoje to buvo pateiktas pasiūlymas dėl kompensacijų mechanizmo, pagal kurį į paramą galės pretenduoti daugiau žmonių. Dėl to net sukirto ietis su socialdemokratais, kurių lyderis Algirdas Butkevičius pareiškė, kad „valstiečiai“ dėl lengvatos nepratęsimo su koalicijos partneriais net nepasitarė.
Tačiau galutinio balsavimo išvakarėse R.Karbauskis pranešė nusprendęs lengvatą pratęsti. „Balsuosime su visais, kad pratęstume lengvatos galiojimą. Kartu iš karto balsuosime, ar po pateikimo pritarti kompensacijų už šildymą apskaičiavimo tvarkos pakeitimams“, – sakė jis.
Kaip tarė, taip ir padarė – 9 proc. PVM lengvatinis tarifas šildymui galios dar pusmetį.
Gyventojų pajamų mokesčio lengvata
Seimas ketvirtadienį nusprendė sugriežtinti naudojimąsi gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata turintiems kaupiamąsias gyvybės draudimo sutartis ir mokantiems įmokas į trečios pakopos pensijų fondus.
Parlamentarai nustatė, kad GPM lengvata galės naudotis tik ne daugiau kaip 2000 eurų įmokų per metus pervedę gyventojai. Anksčiau parlamentarai siekė nustatyti 1000 eurų įmokų lubas. Tokiu būdu gyventojas būtų galėjęs per metus susigrąžinti iki 150 eurų sumokėtų mokesčių. Dabar galės susigrąžinti iki 300 eurų.
Kai kurie valdantieji iš pradžių siekė visiškai panaikinti GPM lengvatą nuo 2017 metų naujai sudaromoms arba pratęsiamoms gyvybės draudimo sutartims, tačiau vėliau buvo pasirinktas kompromisinis variantas.
Alkoholio akcizai
Nuo 2017 metų kovo stipraus alkoholio akcizas didės 23 proc., o vyno ir alaus – iki 112 procentų. Todėl spiritiniai gėrimai brangs 42-74 centais, alus – 9-13 centų už pusės litro butelį, vynas – 21-74 centais, priklausomai nuo stiprumo.
Taip ketvirtadienį galutinai nusprendė Seimas, priėmęs Akcizų įstatymo pataisas. Akcizai kol kas didėja tik vieneriems metams. Anksčiau valdantieji buvo pasišovę didinti akcizus 2017-2020 metais.
„Valstiečiai“ anksčiau žadėjo sieksiantys suvienodinti alkoholio akcizus. Pagal pirminį variantą alui akcizas turėjo didėti daug labiau nei spiritiniams gėrimams. Tačiau galiausiai apsispręsta dar labiau pakelti akcizus ir stipriesiems gėrimams.
Jekaterina Rojaka: idealistiniai siekiai susidūrė su griežta realybe
„Realybė nulėmė sprendimus“, – 15min paprašyta įvertinti „valstiečių“ sprendimus kalbėjo DNB ekonomistė Jekaterina Rojaka.
Jie buvo siūlomi kvalifikuotų žmonių idealiomis sąlygomis. Bet ekonomikoje nėra idealių sąlygų, – kalbėjo J.Rojaka.
„Jie buvo siūlomi kvalifikuotų žmonių idealiomis sąlygomis. Bet ekonomikoje nėra idealių sąlygų, kad ir ta pati kova su alkoholiu. Labai gražu ir, atrodytų, turėtų veikti, padidinus akcizus, bet, žinant mūsų šešėlinės ekonomikos mastus, kad pašonėje yra Lenkija, kur jau šiandien važiuoja žmonės apsipirkti, tai Lietuvos biudžetui atsilieptų labai smarkiai. Žlugdymas savo gamintojų dideliais akcizais būtų atsiliepę labai neigiamai“, – 15min aiškino J.Rojaka.
Ji mano, kad „valstiečiai“ derina idealistinius siekius su griežta realybe.
„Bendras įspūdis yra toks, kad sprendimai yra priimami per greitai. Kai kuriose srityje galbūt iš tiesų reikia permainų, kurios prasidėtų iš karto. Atrodo, kad dabar atsiduriam sūkury įvykių, kai Seimo, Vyriausybės nariai nesugeba susigaudyti iki galo“, – kalbėjo J.Rojaka.
Kai kurie sprendimai jai kelia nuostabą, tarkime, dėl GPM lubų.
„Tai yra tam tikras kompromisas, kuris greičiausiai buvo nulemtas lobisto, o ne sveiko proto. Gyvybės draudimas nebuvo ir nėra labai tikslingas produktas Lietuvos žmonėms. Panaikinimas lengvatos būtų logiškas ir ekonomiškai pagrįstas žingsnis. Vietoje to, buvo sukurtos lubos. Tai gal ir neblogas žingsnis, bet kodėl buvo įtraukta į tą pačią schemą pensijų sistema? Tai kelia didelį susirūpinimą“, – sakė J.Rojaka.
Jos teigimu, jau dabar Lietuvos mokestinė sistema neskatina dirbti ir užsidirbti.
„Mūsų mokestinė sistema ir taip nesukuria vidutinio sluoksnio. Dabartiniai sprendimai neprisideda prie to, kad Lietuva orientuotųsi, o turėtų, į didesnes pajamas gaunančius, darbo vietas kuriančius žmones“, – aiškino ekonomistė.
