„Valstiečių“ skelbiama pensijų fondų pertvarka: ką mano žmonės?

Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderių svarstymai „Sodros“ ir valstybės biudžeto pinigais nebefinansuoti II pakopos pensijų fondų visuomenėje kelią sumaištį. Idėjos sumanytojai aiškina esą sutaupyti pinigai taptų vienu iš šaltinių, kurie leis padidinti valstybės mokamas pensijas 40 Eur per mėnesį.

Dalis 15min Vilniaus gatvėse kalbintų praeivių tvirtino, kad kol kas privačiuose pensijų fonduose visai nekaupiantys, tačiau juose dalyvaujančiųjų nuomonės dėl LVŽS siūlymų – skirtingos. Vieni tikino esantys nemaloniai nustebinti, kiti siūlė visų pirma išklausyti argumentus, kodėl norima naikinti valstybės įmokas į II pakopos fondus.

„Sodros“ duomenimis, II pakopos pensijų fonduose šių metų rugsėjo pabaigoje dalyvavo 1,248 027 žmonių.

Daugiausiai mandatų Seimo rinkimuose laimėjusios LVŽS programoje įrašyta, kad antroji ir trečioji pensijų pakopos bus sujungtos ir finansuojamos tik žmonių įmokomis (joms bus taikomas papildomas neapmokestinamų pajamų dydis).

Jeigu šie valstiečių ir žaliųjų pažadai bus įgyvendinti, tai reikš, kad į antros pakopos pensijų fondus nebus pervedami 2 proc. „Sodros“ mokesčio, kaip kad yra dabar. Be to, papildomai į fondus įmokas mokantiems asmenims nebus skiriami dar 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio (2+2+2 formulė).

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidento Šarūno Ruzgio teigimu, šiuo metu papildomas įmokas į pensijų fondus nuo savo atlyginimų skiria apie pusė milijono žmonių.

Iš viso, „Sodros“ duomenimis, II pakopos pensijų fonduose šių metų rugsėjo pabaigoje dalyvavo 1,248 027 žmonių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis