Manoma, kad tokiu būdu valstybė galėtų investuoti į inovatyvius, tačiau rizikingus projektus, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Ūkio ministras Rimantas Žylius sako, kad krizės sąlygomis reikėjo remti perspektyvias, eksportuojančias įmones, tad subsidijų forma buvo pateisinama. „Bet stabilumo laikotarpiu subsidijos būtų nebepateisinamos – valstybė neturi dalyvauti privačiame versle iškraipydama konkurenciją“, – pabrėžia jis.
Verslas abejoja, ar valstybė turės pakankamai kompetentingų žmonių, taip pat neaišku, ką valstybė vėliau veiktų su tokios įmonės akcijomis.
Krakmolo gamybos bendrovės „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas sako, kad Ūkio ministerijos modelis būtų tinkamas investuojant į rizikingų, inovatyvių produktų gamybą bei tyrimus ar projektus, turinčius ilgesnius nei įprasta atsiperkamumo terminus.
Kokoso aliejaus gamybos įmonę su ES parama statančios „Bervis&Co“ generalinis direktorius Vytautas Bernatonis taip pat nesibaimintų tokios akcininkės kaip valstybė. Jo nebaugintų, net jei Vyriausybei priklausytų daugiau kaip pusė įmonės akcijų.
