„Manau, kad tinkamiausias klausimas yra pačiam bankui“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė finansų ministrė paklausta, kodėl SEB imasi aptarnauti „Snoro“ indėlininkus be jokio užmokesčio.
I.Šimonytės teigimu, vienas galimų atsakymų į klausimą galėtų būti tas, kad bankas tikisi prisivilioti naujų klientų.
„Manau, kad banko interesai gali būti įvairūs, neatmesčiau ir intereso, kad į banką ateinantys žmonės galbūt gautų kažkokių pasiūlymų ir svarstytų tame banke likti klientais. Bet manau, kad tie žmonės, tos įmonės, kurios yra kitų bankų klientai, turbūt perves lėšas į savo pagrindinius bankus, ten, kur yra jų sąskaitos, o bankas bus tik tarpinė stotelė“, – sakė finansų ministrė.
Iš Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ į SEB pervestos lėšos banko balanse neatsispindės, pinigai bus laikomi tranzitinėse sąskaitose.
SEB, I.Šimonytės teigimu, pateikė patraukliausią pasiūlymą, todėl ir buvo pasirinktas kaip bankas, grąžinsiantis pinigus „Snoro“ indėlininkams.
„Puikiai žinote, kad bankas pasiūlė pirmą disponavimą tomis lėšomis pakankamai geromis sąlygomis ir mes tikrai nesiruošiame bankui už nieką mokėti. Ir kitas svarbus dalykas – žmonių galimybės pasiekti banką, pasiekti tas vietas, kur bus galima atsiimti draudimo išmokas pakankamai sklandžiai. Banko pasiūlymas buvo pats geriausias, visiškai rungimosi principu parinktas sprendimas“, – teigė finansų ministrė.
Kol kas SEB dar neišmoka indėlių, nes bankui nėra pervestos lėšos. Tačiau jau nuo trečiadienio galima pildyti prašymus ir nurodyti, kaip norima atsiimti pinigus. Negalintiems į banko filialą atvykti gyventojams bus sudaroma galimybė apsilankyti 40 Lietuvos miestų ir miestelių pašto skyriuose, kur veiks SEB mobiliosios komandos. Apie jų darbo grafikus bus pranešta internete, taip pat regioninėje spaudoje.
