Nuostoliai – dideli
D.Arlausko nuomone, tai, kad skirtingoms institucijoms yra pateikiama skirtinga informacija, yra tolygu nusikaltimui. Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius kėlė klausimą, kodėl į tai niekas nereaguoja.
„Nacionalinei mokėjimo agentūrai galima pateikti vienus skaičius, mokesčių inspekcijai – kitus“, – stebėjosi D.Arlauskas. Jo skaičiavimais, dėl tokių veiksmų valstybės biudžetas kasmet netenka apie 200 mln. Lt.
Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius sako, kad ieškant naujų šaltinių, iš kurių būtų galima papildyti valstybės biudžetą, – pavyzdžiui, planuoti transporto priemonių mokesčiai – visų pirma reikia peržvelgti tas sritis, kurios valstybei nesumoka mokesčių.
„Ta Valstybės kontrolės medžiaga gerąja prasme mane šokiravo, nes jie parodė šulinį, kur labai daug versmių trykšta, ir tiesiog reikia pasižiūrėti ir surasti tam tikras sritis arba konkrečius subjektus, kurie nesumoka mokesčių į valstybė biudžetą“, – mintimis dalijosi D.Arlauskas.
„Ta Valstybės kontrolės medžiaga gerąja prasme mane šokiravo, nes jie parodė šulinį, kur labai daug versmių trykšta, ir tiesiog reikia pasižiūrėti ir surasti tam tikras sritis arba konkrečius subjektus, kurie nesumoka mokesčių į valstybė biudžetą, ir tai yra didelė žala: ir moralinė, ir kriminalinė. Tai formuoja tam tikrą mentalitetą, kad o, mes galime nemokėti“, – mintimis dalijosi D.Arlauskas.
Lengvatų daug, bet ne visos turi paskirtį
Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Romualda Masiulionienė „Žinių radijo“ laidoje pasakojo, kad anksčiau nei Finansų ministerija, nei Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nežinojo, kiek yra taikoma lengvatų ir kas jomis naudojasi.
„Paskaičiavome. Jų yra 215, be socialinio draudimo – visiems, įskaitant ir žemdirbius. Yra kertiniai akmenys, mes rėmėmės teisės aktais, pagal kuriuos turi būti aiškiai įvardyta, ko siekiama lengvata. Audito metu nustatėme, kad daug kur jo nėra“, – pripažino R.Masiulionienė.
„Turi būti vykdoma jų (lengvatų, – red.) stebėsena, priežiūra. Galbūt ji tapo jau nebeaktuali, ji gali būti vos ne vėžine ląstele, ją reikia naikinti. Yra tokių mokesčių lengvatų, kurios likusios nuo 1990-ųjų metų ir jų niekas neperžiūri. Kitas dalykas – viešumas. Jos turi būti skelbiamos viešai ir visuomenei reikia aiškinti, kas yra tas naudos gavėjas“, – savo poziciją išdėstė VMI atstovė.
