Žiūrint iš strateginių krypčių pusės, pagrindinės 2024 m. biudžeto kryptys yra sveikintinos, ypač fokusas į gyventojų pajamų didinimą, kam 2024 m. biudžete numatyta daugiau nei 1,7 mlrd. EUR. Tutint omenyje nuo 2022 m. besitęsiantį infliacijos spaudimą gyventojų perkamajai galiai, žmonių pajamų didinimas iš tiesų yra svarbi biudžeto kryptis ir užduotis.
Pagrindinis faktorius, kurį reikės stebėti 2024 m. – ar Vyriausybei pavyks įgyvendinti ambicingus išlaidų didinimo planus neperžengus 3 proc. BVP Mastrichto kriterijaus ribos, ir čia matyčiau rizikos elementų. Finansų ministerija prognozuoja, kad 2024 m. BVP atmetus infliaciją išaugs 1,7 proc., infliacija sieks 2,9 proc., tuo pat metu Finansų ministerija prognozuoja, kad 2024 m. valstybės biudžeto pajamos padidės 9,4 proc. – iš esmės išeina, kad 2024 m. biudžeto pajamos išaugs beveik dvigubai sparčiau nei nominalus BVP (su infliacija).
Tuo pat metu 2024 m. valstybės biudžete numatytas 7,9 proc. valstybės biudžeto išlaidų eilutės augimas. Kitaip sakant, tam, kad 2024 m. biudžeto deficitas įsispaustų į 3 proc. BVP ribą, labai svarbu užtikrinti, kad biudžeto pajamos augtų taip pat agresyviai kaip ir išlaidos, priešingu atveju būtų peržengta 3 proc. BVP deficito riba. Tai yra gana ambicingas tikslas, kurį nebus lengva įgyvendinti, ypač pirmąjį 2024 m. pusmetį – dėl ženklių rizikų pasaulio ekonomikoje, ypač JAV.
Beveik 5 proc. siekiantis 10 metų JAV obligacijų pajamingumo lygis rodo, kad JAV ekonomika yra ties rimtų išbandymų riba, ir neatmesčiau, kad 2024 m. JAV ekonomika pradės liūdna gaida, t.y. didesniu nei šiuo metu manoma ekonomikos sulėtėjimu. Tai tiesiogiai paveiktų ir Lietuvos biudžeto pajamų eilutę dėl Lietuvos ekonomikos priklausomybės nuo eksporto. Taigi, pirmąjį 2024 m. pusmetį biudžeto pajamų eilutė ir biudžeto deficito rodikliai gal susidurti su iššūkiais dėl blogėjančių pasaulio makro perspektyvų.
Svarbu turėti omenyje ir tai, kad nuo 2024 m. įsigalioja ES fiskalinės drausmės taisyklės, kurios įpareigoja ES valstybių laikytis 3 proc. BVP biudžeto deficito ribos. Todėl rinkos 2024 m. atidžiai seks Lietuvos biudžeto deficito elementą, o taip pat biudžeto pajamų eilutę: tiek biudžeto pajamų surinkimo dinamiką, tiek ir faktinio biudžeto surinkimo atitikimą biudžeto pajamų planui.
Jei biudžeto deficitas viršys 3 proc. BVP ribą, gali pradėti didėti Lietuvos valstybės obligacijų pajamingumas, kas reiškia didesnes skolos aptarnavimo išlaidas. Todėl vienas pagrindinių 2024 m. biudžeto tikslų turi būti ne tik investicijos į gyventojų pajamų bei perkamosios galios palaikymą, bet ir biudžeto pajamų surinkimo užtikrinimas tam, kad biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. nuo BVP ribos.
Apibendrinant, 2024 m. biudžete numatyti ambicingi tikslai. Nors strateginės valstybės biudžeto kryptys pasirinktos teisingai, šių krypčių ir tikslų įgyvendinimo sėkmė priklausys nuo to, ar biudžeto pajamų eilutė augs taip pat agresyviai kaip ir biudžeto išlaidos.
