Prieš metus Lietuvos statistikos departamentas pakeitė pavadinimą ir tapo Valstybės duomenų agentūra. Pasak agentūros atstovo V.Ivanovo, pasikeitė ne tik pavadinimas, bet ir atsirado nauja funkcija – valstybės duomenų valdysena:
„Kaip ir anksčiau, esame atsakingi už oficialios statistikos rengimą ir kartu centralizuotai padedame valdyti, įveiklinti valstybės duomenis.“ Registruojant valstybinius duomenis, registrus, bandoma suprasti, kiek apskritai valstybėje yra duomenų ir kokie duomenys yra kaupiami.
Duomenys panaudojami inovacijoms, moksliniams tyrimams ir kitiems tikslams
Valstybė kaupia labai daug duomenų, paprastai jie yra naudojami tam tikslui, kam ir buvo sukurtas registras – pavyzdžiui, nekilnojamojo turto registras registruoja naujus sandorius, rekonstrukcijos projektus ir kt.
„Šis ir kiti panašūs duomenų šaltiniai naudingi priimant sprendimus, inicijuoti reformas, atlikti vertinimus, pamatyti tendencijas, kurios nėra tiesiogiai susijusios su nekilnojamuoju turtu, bet paliečia kitus valstybės ir mūsų gyvenimo aspektus.
Tam, kad šie duomenys būtų panaudoti pakartotinai ir plačiau, paprastai reikia ir kitų šaltinių, galbūt mokesčių inspekcijos, kelių direkcijos ir kitų institucijų. Tai ne tik leidžia priimti tam tikrus sprendimus, bet gali būti panaudoti moksliniams tyrimams, kurti inovacijas ir kitiems tikslams“, – pasakoja agentūros atstovas.
Saugioje aplinkoje panaudojami užšifruoti mikroduomenys
V.Ivanovo teigimu, duomenys registruose yra natūraliausi, bet kartu turi daug jautrios informacijos: „Būtų didžiausia vertė vartotojams, jeigu jie būtų atverti tokie, kokie yra, bet dėl jautrios informacijos to negalima daryti. Nuasmeninant duomenis prarandama dalis jų vertės. Darbas duomenų ežere yra tarpinis, duomenims suteikiami pseudonimai, papildomos saugos priemonės, kontroliuojama prieiga prie duomenų, prižiūrima, kas su jais vyksta.“
Pasak V.Ivanovo, galutinis duomenų panaudojimas yra apibendrintos įžvalgos apie reiškinius, tendencijas, net apie konkrečius asmenis ar įmones: „Kai kita institucija iškelia kažkokį analitinį uždavinį ir prašo tam tikrų duomenų saugioje duomenų ežero aplinkoje, tuomet panaudojami mikroduomenys, kurie yra pseudoniminami, t.y., keičiami visi identifikatai, pavyzdžiui, asmens ar įmonės kodas yra užšifruojamas kelis kartus ir jo neįmanoma atpažinti.“
Tai leidžia užtikrinti anonimiškumą, kurti algoritmus, jeigu to reikia, parengti gerokai detalesnes išvadas ir įžvalgas.
Tai leidžia užtikrinti anonimiškumą, kurti algoritmus, jeigu to reikia, parengti gerokai detalesnes išvadas ir įžvalgas. „Mūsų įstatymai užtikrina, kad naudojant valstybės duomenis, negalima priimti sprendimų, kurie gali turėti teisinių pasekmių fiziniams asmenims ar įmonėms“, – pabrėžia V.Ivanovas.
Svarbu ne duomenų kiekis, o ką jie rodo ir kam gali būti panaudoti
Įgyvendinant „Naujos kartos Lietuva“ vieną iš elementų, integruojami duomenys, apjungiama 350 valstybinių informacinių šaltinių.
„Manau, ne duomenų kiekis yra šiuo metu svarbiausia, galbūt iššūkis yra suvokti, ką rodo šie duomenys. Kalbant moksliniais terminais, tai būtų metaduomenų trūkumas.
Šiek tiek kitokį scenarijų pamatėme tada, kai duomenys yra, įmanoma teisinė prieiga prie duomenų saugioje aplinkoje, tačiau kartais analitikams, ypač iš viešojo sektoriaus, sunku suprasti, ką tie duomenys reiškia, į kokius klausimus jie gali padėti atsakyti ir ko negali pasakyti. Paprastai tai įrašoma šalia duomenų – tai metaduomenys arba informacija apie duomenis. Manau, kad būtent ir trūksta metaduomenų išbaigtumo“, – sako agentūros atstovas.
Ne duomenų kiekis yra šiuo metu svarbiausia, galbūt iššūkis yra suvokti, ką rodo šie duomenys.
Informacija apie duomenis ir yra viena iš veiklų, įgyvendinamų per „Naujos kartos Lietuva“ planą, kad vartotojai, verslas ar viešasis sektorius, kurie norėtų duomenis naudoti inovacijoms, mokslui ar kitiems tikslams, vienoje vietoje geriau matytų ir suprastų, ką valstybė apskritai turi, kokius duomenis kaupia, kam jie gali būti panaudoti pakartotinai, kokiems tikslams įveiklinti, kokią vertę sukurti. „Taigi, trūkumas – ne duomenų kiekis, o žinojimas, ką turime“, – pabrėžia V.Ivanovas.
Procesai įsibėgėja, vyksta duomenų ežero „įžuvinimas“
Šiuo metu pagrindinis duomenų vartotojas yra viešasis sektorius, taip pat kelios mokslo įstaigos. V.Ivanovas paaiškina šią situaciją: „Taip yra todėl, kad duomenų ežero teisinis sureguliavimas įvyko 2022 m. antroje pusėje, o įstatymas įsigaliojo 2023 m. pradžioje. Nors praėjo daugiau kaip metai, bet valstybės mastu šie procesai tik pradeda judėti, prasideda duomenų ežero „įžuvinimas“, įrenginėjame naujus šaltinius.“
Dabar universitetai ir privačios įstaigos kurdami inovacijas vykdo apie kelias dešimtis sveikatos duomenų projektų. Išleistas atskiras įstatymas dėl pakartotino sveikatos duomenų panaudojimo, kurio įgyvendinimą užtikrina Valstybės duomenų agentūra. Viešasis sektorius įgyvendina per 90 uždavinių.
Bendras duomenų ežeras visoje ES
Pernai ES priėmė duomenų valdymo aktą, kuris iš esmės sudaro papildomas galimybes verslui dirbti su valstybės duomenimis visoje Europos sąjungoje. „Lietuvoje mūsų agentūra yra atsakinga, į kurią būtų galima kreiptis norint prieiti prie duomenų ir naujos vertės kūrimo“, – teigia V.Ivanovas.
Šiuo metu vyksta daugiau iniciatyvų dėl atvirų duomenų integravimo į vieną bendrą ES katalogą. „Šioje srityje daug nuveikė Visuomenės plėtros komitetas (VPK), mūsų agentūra prie jų prisijungė prieš dvejus metus, padėdami kitoms institucijoms atverti duomenis. Tai šiek tiek kitoks duomenų panaudojimo formatas, kai duomenys yra anoniminami ir talpinami viešame nacionaliniame atvirų duomenų portale, kuris planuoja susijungti su analogišku europiniu portalu“, – pasakoja agentūros atstovas.
Įkeliami nauji Lietuvos duomenys
Atvirų duomenų ežeras ES mastu yra daugiau metaduomenų katalogas, kur kiekvienas gali patekti į atsakingą portalą konkrečioje šalyje. „Kol kas dar nėra integruotas vienas technologinis sprendimas, todėl jei verslas nori automatizuoti duomenų naudojimą kažkokių produktų kūrimui, reikia kiekvienos šalies atvejų panaudoti unikalų sprendimą“, – paaiškina V.Ivanovas.
Bendras ES katalogas taip pat bus praturtintas Lietuvos duomenimis. „Šiuo metu yra informaciją apie tuos duomenis, kurie yra atverti, bet nėra jokios informacijos apie tuos duomenis, kurie galėtų būti atverti – būtent su šia dalimi dirbame. Inventorizuojame pagrindines sistemas ir registrus, kad įdėtume į katalogą ne tik tai, kas atverta, bet ir ką galime užsakyti“, – pabrėžia agentūros atstovas.
