Jos vertinimu, COVID-19 poveikis šalies ekonomikai pernai buvo nevienareikšmis: viena vertus, bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje, tačiau nedarbo augimas – vienas didžiausių.
„Suvaldžius pandemiją, per 2020 metus gyventojų ir verslo sukauptos santaupos skatintų vartojimą ir, svarbiausia, privataus sektoriaus investicijas. Sėkmingas ekonomikos transformacijai skirtų finansinių išteklių nukreipimas taip pat palankiai veiktų ekonomikos raidą vidutiniu laikotarpiu“, – pranešime sakė Biudžeto politikos stebėsenos departamento patarėja Jurga Rukšėnaitė.
Valstybės kontrolės teigimu, naujos COVID-19 atmainos ir griežtesnės jų suvaldymo priemonės, vėluojanti masinė vakcinacija gali atitolinti ekonomikos atsigavimą. Be to, jį neigiamai gali veikti ir rizikos, susijusios su pasaulio ekonomikos atsigavimu, užsienio paklausa ir geopolitine situacija.
2021 metams prognozuojamas 2,6 proc., o 2022–2023 metais – 3,2 proc. BVP augimas, kurį skatins atsigaunantis vidaus vartojimas ir investicijos, eksporto augimas. Vidutinis bruto darbo užmokestis augs sparčiau nei infliacija o užimtų gyventojų skaičių neigiamai veiks prastėjanti šalies demografinė padėtis.
Valstybės kontrolė teigimu, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos temperatūra turėtų atitikti vidutinį 2020 metų lygį, tačiau likti žemesnė nei 2017–2019 metais.
